VU mokslininkų prognozės: pandemijos piką Lietuvą pajaus pirmomis gegužės savaitėmis

Pasak V. Kasiulevičiaus koronaviruso plitimas pasaulyje yra klasikinis pandemijos pavyzdys. „Susirgimų skaičius įvairiose šalyse augs, kol pasieks lūžio tašką, ties kuriuo situacija stabilizuosis“, – teigia profesorius.

Jis nurodo, kad pasak epidemiologų, Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 dieną, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija – gegužės 1 dieną, o Švedija tarp gegužės 26 dienos iki birželio 5 dienos. „Preliminarūs Vilniaus univeristeto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmomis gegužės savaitėmis. Vadinasi, visą balandį gyvensime infekcijos kilimo kreivėje“, – teigia V. Kasiulevčius.

V. Kasiulevičius nurodo, kad jo nuomone, situacija yra bent iš dalies kontroliuojama.

Profesorius taip pat pažymi, kad visi sukarščiavę asmenys šiuo laikotarpiu turi būti laiko sergantys koronaviruso infekcija, kol nebus paneigta kitaip. „Temperatūra pirmas ženklas pagalvoti apie COVID-19“, – teigia V. Kasiulevičius.

Nors dar nėra patvirtino vaisto nuo COVID-19, profesorius nurodo, kad gydymas kol kas ekspreimentiniu vaistų deriniu teikia vilčių. „Jo nauda pagrista in vitro tyrimais ir nedidelio paskelbto prancūzų mokslininkų tyrimo rezultatais, kuriame šiuo deriniu buvo gydyti 36 pacientai“ – pažymi profesorius.

V. Kasiulevičius nurodo, kad Lietuvos Achilo kulnas pandemijos įkarštyje yra sveikatos apsaugos sistema. „Užsikrečiantys ir į saviizoliaciją būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija“, – nurodo, jis.

„Nuo šiol kiekvienas pacientas netgi pas šeimos gydytoją atvykstantis dėl nugaros skausmų gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija, o vieno gydytojo užsikėtimas pasmerkia 2 savaičių izoliacijai mažiausiai 10 aplink susirgusį dirbančių medikų“, – aiškina profesorius.

Pasak jo, gydytojų rotacija problemos taip pat neišsprendžia. „Medikų siuntimas rotacijai į viruso užterštas gydymo įstaigas irgi nesprendžia jokių problemų, jeigu protrūkio židiniais tampa vis naujos gydymo įstaigos. O ir nuvykę rotacijai medikai kontaktuodami su likusiu personalu užsikrečia“, – tvirtina V. Kasiulevičius.

Anot jo, galbūt geriau mažiau veikiančių, tačiau tvarkingų gydymo įstaigų.