Apskųstas aukšto rango pareigūnus išteisinęs teismo nuosprendis

Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius Vilniaus apygardos teismui apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo penki aukšto rango policijos pareigūnai, neužkirtę kelio Drąsiaus Kedžio planuojamoms žudynėms Kaune, išteisinti.

"Motyvai - nesutinkame su teismo sprendimu, manome, kad yra veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, o teismas mano, kad ne. Taigi mes nesutinkame su tais motyvais, ką išdėstė teismas", - Eltai patvirtino prokuroras A. Verenius.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras informavo, kad išteisinamąją nuosprendį Vilniaus apygardos teismui apskundė pirmadienį.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, jog penki policijos pareigūnai, neužkirtę kelio D. Kedžio planuojamoms žudynėms Kaune, išteisinti.

Apylinkės teismo teisėjų neįtikino pagrindinio liudytojo, D. Kedžio draugo Mindaugo Žalimo, argumentai. Teismas konstatavo, kad visi kaltinamieji jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Kaltinamųjų veiksmai, kuriuos prokuroras kvalifikuoja kaip piktnaudžiavimą tarnyba, buvo nukreipti į D. Kedžio paiešką. Teismas pasisakė, kad byloje nėra nė menkiausio duomens, kad jie siektų priešingo rezultato, t.y. šio asmens buvimo vietos nustatymo ir jo sulaikymo apsunkinimo bei atitinkamai neturtinės žalos padarymo institucijoms ir fiziniams asmenims ar sąmoningai leistų tokioms pasekmėms kilti.

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo į teisiamųjų suolą sėdo penki aukšto rango Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai: Tomas Ulpis, Visvaldas Račkauskas, Emilijus Damukaitis, Dariušas Sinkevičius, Vitalijus Vitkovskis. Jiems Generalinė prokuratūra įtarimus pareiškė pernai birželį, primena ELTA.

Nužudytos kaunietės Violetos Naruševičienės tėvai ir sesuo Laimutė Stankūnaitė bei Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė šioje byloje pripažinti nukentėjusiais.

Ikiteisminio tyrimo, pradėto 2011 metų rudenį, metu buvo aiškinamasi, ar Policijos departamento ir Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad 2009 m. spalį būtų užkirstas kelias Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus ir kaunietės L. Stankūnaitės sesers V. Naruševičienės nužudymams, ar nuo prokurorų nenuslėpė nužudymui išsamiai atskleisti ir ištirti reikšmingų aplinkybių, asmenų, žinančių kokių nors bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Apie pareigūnų - tuomečio generalinio policijos komisaro pavaduotojo V. Račkausko, buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo T. Ulpio, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininko E. Damukaičio ir dviejų operatyvininkų - D. Sinkevičiaus ir V. Vitkovskio - neveiklumą prokurorams pranešė D. Kedžio draugas Mindaugas Žalimas. Jis teigė, jog žudynių išvakarėse 2009-ųjų spalio 4-ąją buvo atvykęs į Policijos departamentą Vilniuje ir pranešė, jog kaunietis D. Kedys planuoja žudynes.

Vyras tvirtino pranešęs policijos generalinio komisaro pavaduotojams V. Račkauskui ir Algirdui Stončaičiui, tuomečiam kriminalinės policijos pareigūnui T. Ulpiui apie D. Kedžio ketinimus 2009 metų spalį nušauti Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, savo dukters motiną L. Stankūnaitę, jos seserį V. Naruševičienę, buvusį Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą. D. Kedys šiuos asmenis kaltino pedofilija ir sąvadavimu. A. Ūsas 2010 m. vasarą mįslingomis aplinkybėmis mirė.

Generalinė prokuratūra Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui baudžiamąją bylą dėl Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų veiksmų tiriant teisėjo J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymą perdavė spalio 11-ąją.

2011 m. lapkričio 14 dieną, prokurorams pareiškus įtarimus generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui, jis atsistatydino. Iš pareigų taip pat pasitraukė ir įtariamuoju tapęs T. Ulpis.