Tarp jų ypatingą vietą užima „Ariel Atom“ – automobilis, kuris atrodo taip, lyg būtų išriedėjęs iš lenktynių komandos dirbtuvių dar nespėjus uždėti kėbulo.
Pirmą kartą jį išvydus kyla natūralus klausimas: ar tai tikrai baigtas automobilis? Atsakymas – taip. Ir būtent todėl jis tapo vienu garsiausių XXI amžiaus sportinių automobilių.
Rėmas su ratais
„Atom“ neturi anglies pluošto kėbulo su dramatiškai atsiveriančiomis durelėmis, prabangaus salono ar odinių sėdynių su masažo funkcija.
Vietoje jų – atviras vamzdinis rėmas, dvi sėdynės, vairas, pedalai ir variklis. Kiekvienas papildomas kilogramas čia laikomas priešu, o kiekviena detalė tarnauja vieninteliam tikslui – suteikti vairuotojui kuo grynesnį vairavimo potyrį.
Per daugiau nei du dešimtmečius „Ariel Atom“ tapo ne tik automobiliu, bet ir savotišku inžinerijos manifestu.
Jis įrodė, kad įspūdingam greičiui nereikia tūkstančio arklio galių, sudėtingos elektronikos ar dviejų tonų svorio. Kartais užtenka tiesiog atsikratyti visko, kas nereikalinga.
Studento projektas
„Atomo“ istorija prasidėjo universitete. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jaunas britų automobilių dizaino studentas Simonas Saundersas rengė baigiamąjį darbą.
Jo idėja buvo paprasta, tačiau radikali – sukurti automobilį, kuriame neliktų nė vienos detalės vien dėl grožio. Kiekvienas elementas turėjo atlikti konkrečią funkciją.
Baigiamasis projektas buvo pavadintas paprastai – LSC (Lightweight Sports Car) – lengvasvoris sportinis automobilis. Jame jau buvo aiškiai matomi būsimojo „Atom“ bruožai – atviras erdvinis rėmas, viduryje montuojamas variklis, itin mažas svoris ir jokių nereikalingų apdailos detalių.
Projektas sulaukė didelio susidomėjimo. Po kelerių metų S.Saundersas įkūrė bendrovę „Solocrest“, kuri pradėjo tobulinti idėją iki serijinės gamybos lygio.
Tuo metu prie projekto prisijungė viena seniausių Didžiosios Britanijos automobilių gamintojų – „Ariel Motor Company“.
XIX amžiaus pabaigoje įkurta įmonė garsėjo motociklais, tačiau tuo metu jos veikla buvo gerokai sumažėjusi.
„Atom“ tapo galimybe atgaivinti legendinį vardą ir jau 2000 metais pasauliui buvo pristatytas pirmasis serijinis „Ariel Atom“.
Automobilis be kėbulo
Pagrindinė „Atom“ idėja buvo revoliucinė savo paprastumu.
Dauguma sportinių automobilių turi erdvinį karkasą, kuris vėliau paslepiamas po metaliniu, plastikiniu ar anglies pluošto kėbulu. „Atom“ kūrėjai nusprendė kėbulo paprasčiausiai nebedėti.
Čia nėra nei stogo, nei durų, nei priekinio stiklo. Ir dar daug ko.
Rezultatas pribloškė. Vamzdinis plieninis rėmas tapo ne tik konstrukcine dalimi, bet ir automobilio dizainu. Tai buvo vienas pirmųjų serijinių automobilių, kuriame pati inžinerija virto estetika.
Žvelgiant į „Atom“ matomos pakabos svirtys, amortizatoriai, stabdžių mechanizmai, variklis ir net dalis transmisijos. Čia nėra kur paslėpti techninių sprendimų – jie tampa pagrindiniu automobilio akcentu.
Lengvumas – svarbiausias ginklas
Automobilių pasaulyje įprasta kalbėti apie arklio galias ar niutonmetrus. „Ariel“ kalba apie kilogramus.
Pirmosios kartos „Atom“ svėrė vos apie 600 kg. Vėlesnės versijos, priklausomai nuo komplektacijos, svėrė nuo 520 iki 665 kg. Palyginimui, daugelis šiuolaikinių sportinių automobilių sveria nuo 1,5 iki 2 tonų.
Tokia masė reiškė ne tik fantastišką pagreitėjimą. Automobilis akimirksniu keitė kryptį, stabdė neįtikėtinu efektyvumu ir kiekviename posūkyje reagavo į menkiausią vairo judesį.
Vairavimas be filtrų
Sunku rasti kitą serijinį automobilį, kuris taip mažai izoliuotų vairuotoją nuo aplinkos. Čia nėra stogo, nėra durų. Daugelyje versijų nėra net priekinio stiklo – tik mažas deflektorius, nukreipiantis oro srautą virš vairuotojo šalmo.
Sėdint automobilyje girdėti kiekvienas akmenukas, kiekvienas padangų garsas ir kiekvienas variklio įkvėpimas. Vairuotojas jaučia net oro temperatūros pokyčius. Būtent todėl daugelis „Atom“ apibūdina kaip keturratį motociklą.
Šlovė po laidos
Pirmasis „Atom“ buvo gaminamas nuo 2000 iki 2003 metų. Juose buvo naudojami 1,8 litro keturių cilindrų „Rover K-Series“ varikliai.
Silpniausia versija išvystė apie 120 AG, o galingesnė – 180 AG. Kadangi automobilis svėrė vos apie 600 kg, net ir bazinė versija pasižymėjo įspūdinga dinamika. Buvo montuojama penkių pavarų mechaninė dėžė.
2003 metais pasirodęs „Atom 2“ išgarsino markę visame pasaulyje. Buvo atsisakyta „Rover“ variklių ir pereita prie garsiojo 2,0 litrų „Honda“ i-VTEC iš „Honda Civic“ Type R.
Atmosferinė versija išvystė apie 220 AG. Dar įspūdingesnė buvo versija su mechaniniu kompresoriumi. Ji generavo apie 275 AG, kai automobilio masė buvo mažesnė nei 700 kg.
Iki 100 km/val. jis įsibėgėdavo maždaug per tris sekundes, kaip labai greitas sportinis motociklas. Tai buvo „Ferrari Enzo“ ir „Porsche Carrera GT“ lygio dinamika.
Didžiulį populiarumą „Atom“ pelnė po pasirodymo populiarioje BBC televizijos laidoje „Top Gear“. Jeremy Clarksonas nusprendė išbandyti automobilį lenktynių trasoje.
Vaizdai, kuriuose dėl milžiniško oro srauto ir perkrovimų deformuojasi jo veidas, akimirksniu tapo televizijos klasika.
Milžiniško oro srauto ir perkrovimų deformuotas J.Clarksono veidas akimirksniu tapo televizijos klasika.
Dar didesnį įspūdį „Atomas“ paliko rezultatas trasoje, kur jis aplenkė daugybę daug brangesnių superautomobilių ir tapo vienu greičiausių automobilių „Top Gear“ bandymų istorijoje.
Apie nykštukinį gamintoją akimirksniu sužinojo visas pasaulis.
2007 metais debiutavo trečioji karta. „Atom“ gavo visiškai naują vamzdinį rėmą, standesnę važiuoklę ir modernesnę pakabą, buvo naudojami 2 litrų K20 varikliai. Atmosferinė versija pasiekė apie 245 AG, o kompresorinė – iki 300 AG.
Buvo siūlomos ne tik mechaninės, bet ir sekvencinės pavarų dėžės, skirtos aktyviam važiavimui lenktynių trasose.
Pakabos reguliavimo galimybės tapo itin plačios. Savininkai galėjo keisti amortizatorių standumą, prošvaisą, ratų geometriją ir kitus parametrus.
2012 metais pasirodė reikšmingai patobulinta versija. Nors iš pirmo žvilgsnio automobilis atrodė labai panašus, daugiau kaip pusė jo komponentų buvo nauji.
Buvo pagerinta aušinimo sistema, rėmas tapo standesnis, o stabdžiai – dar efektyvesni.
Versijoje 3.5R kompresorinis „Honda“ variklis išvystė apie 350 AG. Kadangi automobilis svėrė tik apie 550 kg, galios ir svorio santykis viršijo daugelį to meto hipersportinių automobilių.
V8 – beprotiškiausia versija
2010 metais „Ariel“ pristatė vieną ekstremaliausių serijinių automobilių istorijoje – „Atom“ V8. Du motocikliniai 1,3 litro „Suzuki Hayabusa“ varikliai buvo sujungti į vieną bendrą V8 agregatą.
Darbinis tūris siekė vos 3 litrus ir išvystė apie 500 AG. Pats automobilis svėrė mažiau nei 600 kg. Iki 100 km/val. jis įsibėgėdavo maždaug per 2,3 sekundės.
160 km/val. greitį pasiekdavo greičiau nei daugelis tuometinių „Formulės-1“ bolidų. Šio ribotos serijos modelio buvo pagaminti tik 25 egzemplioriai.
Visiškai naujas „Atom 4“
2018 metais pristatytas „Atom 4“. Nors iš pirmo žvilgsnio nuo savo pirmtakų jis skyrėsi nedaug, beveik visa jo konstrukcija buvo nauja. Naujas rėmas tapo maždaug 15 proc. standesnis. Buvo pagerinta aerodinamika ir sumontuota visiškai nauja pakaba.
„Ariel“ atsisakė atmosferinių K20 variklių, kuriuos pakeitė modernus 2,0 litro turbininis „Honda Civic“ Type R agregatas. Jo galia siekė apie 320 AG, o didžiulis sukimo momentas leido automobiliui tapti dar greitesniam kasdienėmis sąlygomis.
Iki 100 km/val. „Atom 4“ įsibėgėjo maždaug per 2,8 sekundės, maksimalus greitis siekė 260 km/val.
Važiuoklės sprendimai
Per visą gamybos istoriją „Atom“ buvo naudojama nepriklausoma pakaba su dvigubomis skersinėmis svirtimis. Amortizatoriai montuojami horizontaliai naudojant „pushrod“ sistemą, primenančią „Formulės-1“ bolidų konstrukciją.
Nors automobilis neturėjo sudėtingų aktyviosios aerodinamikos sistemų, jo dugnas ir oro srautų valdymas buvo kruopščiai ištobulinti, kad būtų užtikrintas stabilumas važiuojant dideliu greičiu.
Kiek jų pagaminta?
„Ariel“ niekada neskelbė tikslios kiekvienos „Atom“ kartos gamybos statistikos. Kadangi automobiliai surenkami rankomis ir gaminami pagal individualius užsakymus, bendrovė viešina tik bendras gamybos apimtis.
Gamintojo duomenimis, nuo 2000 metų iki šių dienų pagaminta daugiau kaip 2,5 tūkst. „Atom“ automobilių, o gamybos tempai siekia 60–90 automobilių per metus.
Nepriklausomų entuziastų ir automobilių istorikų vertinimu, pirmosios kartos „Atom“ pagaminta 100–150 vnt., antrosios – 500–700, trečiosios – 700–900, 3.5 ir 3.5R – dar 500–700, o ketvirtosios kartos „Atom“ gamyba tęsiasi ir jau perkopė 500 automobilių ribą. Šie skaičiai nėra oficialiai patvirtinti.
Kodėl „Atom“ tapo legenda?
„Ariel Atom“ niekada nebuvo skirtas masėms. Tai automobilis, kuriam reikia drąsaus vairuotojo, gero oro ir, pageidautina, lenktynių trasos. Jis nėra praktiškas, patogus ir universalus. Tačiau visa tai tampa nesvarbu vos pasukus raktelį ir pajudėjus iš vietos.
Automobilių istorijoje „Ariel Atom“ užima išskirtinę vietą. Jis užfiksavo absoliutų ryšį tarp žmogaus, vairo, padangų ir kelio.
Būtent todėl „Atom“ tapo ne tik sportiniu automobiliu, bet ir viena ryškiausių XXI amžiaus automobilių inžinerijos ikonų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą