Bylos duomenimis, Baltijos bunkeriavimo agentūros direktorius Vladimiras Sergijenka subūrė grupę žmonių ir 2006-aisiais per kelis mėnesius į užsienį neišvežė laivams skirto akcizais neapmokestinto beveik 2 mln. litrų dyzelino, kurį įsigijo iš Latvijos bendrovių. Klaipėdos uoste buvo imituojamas degalų perpumpavimas į laivus, persukami skaitikliai ir panašiai, o fiktyvūs duomenys buvo fiksuojami suklastotuose dokumentuose. Nusukti degalai vėliau buvo realizuojami Tauragėje, neapmokestinus nei pridėtinės vertės, nei akcizo mokesčiais.
2012-aisiais V. Sergijenka buvo nuteistas už neteisėto degalų neišvežimo iš Lietuvos organizavimą, o jo suburtos grupės nariai Igoris Gulinskis, Genrichas Mikelevičius, Valerijus Litovskichas, Sergejus Švenčionis, Tauragės degalinių savininkas Gintaras Sprainys už dokumentų klastojimą ir neteisėtą produkcijos ar prekių neišvežimą iš šalies. Didžiulę baudą gavo ir bendrovė.
Iš V. Sergijenkos ir G. Sprainio buvo nuspręsta konfiskuoti po beveik 430 tūkst. eurų nusikalstamu būdu gautų pajamų bei 17,3 tūkst. eurų, paimtų iš seifo per kratą Baltijos bunkeriavimo agentūros patalpose.
Maža to, Klaipėdos apygardos teismas V. Sergijenkai buvo skyręs realią 4 metų, I. Gulinskiui - 3 metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o kitiems grupės nariams buvo skirtos baudos nuo 3,8 iki 9,5 tūkst. eurų. Visgi šias bausmes Lietuvos apeliacinis teismas pernai gerokai sušvelnino - V. Sergijenka ir I. Gulinskis buvo palikti laisvėje skiriant lygtinį paleidimą, baudos buvo sumažintos trečdaliu ar net perpus.
Šioje byloje vakar paskutinį žodį tarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ji atmetė nuteistųjų skundus. Kiek palengvėjo tik G. Sprainiui, kuriam vietoje konfiskuotinos beveik 430 tūkst. eurų sumos buvo nurodyta grąžinti 172,6 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą