Aukščiausiasis Teismas (AT) antradienį atmetė teisėjos Neringos Venckienės skundą dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo nutraukti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjos Jolantos Vėgelienės drausmės bylą ir paskirti jai drausminę nuobaudą.
AT atmetė N. Venckienės skundo argumentus dėl šališko bylos nagrinėjimo. "Nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kuris nors iš garbės teismo narių turėjo pareigą nusišalinti", - konstatavo teismas.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Birželio pabaigoje nesant drausminės atsakomybės pagrindo nutraukta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjos J. Vėgelienės drausmės byla. Teisėjų garbės teismas nusprendė, kad teisėja J. Vėgelienė, duodama sutikimą taikyti Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje neįvardytą procesinę prievartos priemonę, susijusią su informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, teisėjos N. Venckienės imuniteto nepažeidė ir nepadarė nei pareiginio, nei teisėjo etikos pažeidimo.
Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog iš telekomunikacijų operatorių reikalauti duomenys būtų susiję su N. Venckienės, kaip teisėjos, profesine veikla, nagrinėtomis bylomis ar jos visuomeniniu teisiniu statusu, kad šie duomenys galėjo daryti įtaką teisėjos nepriklausomumui ir būtų buvę renkami šiuo tikslu.
Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad teisėjų imunitetas nėra absoliutus, jis turi būti siejamas tik su teisėjų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas. Nei Konstitucijos, nei Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatose nėra įstatyminio draudimo ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui gauti ir susipažinti su kitų subjektų turima apie teisėją informacija, kuri reikalinga kito asmens (ne teisėjo) galbūt padarytai nusikalstamai veikai tirti, t. y. taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnio 1 dalyje nurodytą procesinę prievartos priemonę, nepradėjus tyrimo (operatyvinio ar ikiteisminio) dėl teisėjo.
Antradienį paskelbtoje AT nutartyje pabrėžiama, kad tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus proporcingumo principo požiūriu pateisinamas intensyvesnis prievartos priemonių taikymas. Nagrinėtoje situacijoje sprendimas leisti susipažinti su telekomunikaciniais įvykiais ir N. Venckienei priklausančio mobiliojo telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis buvo priimtas tiriant dviejų žmonių nužudymo aplinkybes.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą