Bendrovė užsiėmė nelicencijuojama televizijos programų retransliavimo ar televizijos programų ir atskirų programų platinimo veikla, nors šiai veiklai būtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) leidimo neturėjo. Klientams, kurie pirkdavo palydovinę ar internetinės televizijos įrangą, įmonės atstovai parduodavo ir televizijos retransliavimo paslaugas.
FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad už papildomą mokestį, kuris siekė apie 4–6 eurus per mėnesį, įmonė suteikdavo galimybę žiūrėti šimtus mokamų televizijos kanalų. Bendrovės atstovai su vienais klientais susitardavo, kad abonentinis mokestis bus sumokamas į priekį – už pusę metų ar vienus metus ir pan., kiti klientai abonentinį mokestį už televizijos programų paketą turėjo mokėti kas mėnesį. Mokestį klientai įmonės atstovams mokėjo grynaisiais pinigais, o bendrovė gautų lėšų neapskaitydavo. Tokių klientų galėjo būti šimtai.
Bendrovė tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sąskaitose ir kvituose nenurodoma, iš ko priimti grynieji pinigai. Įmonė parduodavo ir montuodavo įrangą, o abonentinis mokestis už televizijos kanalus kartais būdavo įskaičiuojamas į bendrą įrangos ir montavimo paslaugų kainą.
Įtariama, kad bendrovės vadovas buhalterijoje nefiksavo gautų lėšų iš klientų už bendrovės parduotą palydovinės televizijos įrangą, jos prijungimo paslaugą, taip pat televizijos retransliavimo paslaugą, taip siekdamas nuslėpti privalomus sumokėti mokesčius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytą žalą bendrovės vadovas savanoriškai atlygino.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą, neteisėtą vertimąsi ūkine ir komercine veikla gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą