Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) antradienį terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės byloje pradėjo klausyti baigiamųjų kalbų. Prokuroras skundus prašo tenkinti iš dalies ir E. Kusaitei skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Antradienį LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš jai pirmininkaujančio Lino Šiukštos, Lino Žukausko ir Laimos Garnelienės, ankstesniame teismo posėdyje priėmusi nutartį baigti įrodymų tyrimą, klausėsi baigiamųjų kalbų. Tradiciškai, nuteistosios E. Kusaitės palaikyti susirinko gausus būrys jos šalininkų, tarp kurių disidentė Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Artūras Urbelis savo daugiau nei valandą trukusioje kalboje E. Kusaitei pasiūlė skirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, į kurią būtų įskaitytas ir suėmimo laikas. Bausmės vykdymą prokuroras siūlo atidėti dvejiems metams, bei klaipėdietei 12 mėnesių skirti namų areštą, pagal kurį ji nuo 24 iki 6 val. privalės būti namuose. Prokuroras iš E. Kusaitės taip pat siūlo konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei priteisti per 880 litų.
Prokuroras siūlydamas bausmę teismui patarė atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pavojingumą, laipsnį, aplinkybes, pabrėžė, kad terorizmas nepateisinamas, byla sukėlė platų atgarsį visuomenėje.
E. Kusaitė savo kaltę neigia.
Vilniaus apygardos teismo sprendimą skirti 10 mėnesių vietoje dešimties metų įkalinimo skundžia ir pati klaipėdietė, ir prokurorai.
Prokurorai įsitikinę, kad teismas nepagrįstai E. Kusaitei skyrė švelnesnę nei numato įstatymas, bausmę. Generalinė prokuratūra prašo pripažinti Rusijoje susisprogdinti žadėjusią E. Kusaitę kalta ne tik dėl pasikėsinimo surengti teroro aktą, tačiau ir dėl bandymų kurti organizuotą grupę. 24-erių klaipėdietė sako tapusi saugumo provokacijos auka, todėl ją prašo išteisinti.
Taip pat teismui skyrus 10 mėnesių nelaisvės, už grotų E. Kusaitė nekeliaus, nes paskirtąją bausmę ji jau yra atlikusi, kai buvo sulaikyta ir suimta. Ši bausmė yra mažiausia, kurią teismas galėjo skirti už jau inkriminuojamą nusikaltimą - įvykdyti terorizmo aktą susisprogdinant.
E. Kusaitė buvo nuteista tik už ketinimą surengti teroro aktą. Teismui pakako įrodymų, kad galėtų teigti, jog 2009-aisiais ji vyko į Maskvą norėdama susisprogdinti.
Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad E. Kusaitė galėjo kurti organizuotą grupę teroro aktams atlikti, kai ji neva siūlė kitoms merginoms kartu vykti į Maskvą.
Po posėdžio pati E. Kusaitė nuosprendžio nekomentavo, o jos advokatas Kęstutis Stungys teigė, jog toks sprendimas yra savotiškas kompromisas.
E. Kusaitė buvo kaltinama tuo, kad kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdindama strateginės reikšmės objekte, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekdama, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - susisprogdinimo metu būtų nužudyta kuo daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės.
E. Kusaitę Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sulaikė 2009-ųjų spalį, kai ši rengėsi išvykti į Rusiją. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis. Mergina nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki 2010-ųjų rugpjūčio.
E. Kusaitė savo kaltės nepripažino, tvirtindama, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą