FNTT pareigūnų atliekamas ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad viename didžiausių kurorto viešbučių ir restoranų komplekse gali būti neapskaitomos pajamos. Įtariama, kad didžiausi neapskaitytų pinigų srautai keliavo per įmonei priklausančio restorano ir kavinės veiklą.
Turimais duomenimis, poilsio komplekso įplaukoms valdyti buvo naudojama tarp maitinimo įstaigų paplitusi restoranų procesų automatizavimo sistema, į kurią buvo įtraukiami visi užsakymai tiek viešbutyje, tiek restorane, atėję iš 7 veikusių kasos aparatų.
Iš surinktų duomenų galima spręsti, kad restorane buvo sukurta gudri pajamų neapskaitymo schema – pasinaudojant „nurašymo“ funkcija galimai įvykdyti užsakymai būdavo įforminami kaip „išmetimas“, tai reiškia, kad užsakymas galimai buvo atliktas, tačiau apskaitos sistemoje būdavo pažymima, kad pagaminto maisto ar gėrimų klientas atsisakė, tuomet užsakymo sąskaita būdavo išmetama.
Siekiant užmaskuoti vykdomą veiklą, kasos aparatų atspausdinti pirminiai užsakymo kvitai būdavo išmetami. Yra duomenų, kad į apskaitą nebuvo įtraukiamos už restorano paslaugas bei maistą išrašytos sąskaitos.
Kratų metu rastos kontrolinės juostos parodė, kad, įtariama, klientams apsilankius restorane, procesų sistemoje jiems būdavo atidaroma sąskaita, į kurią vedami jų užsakymai.
Suvedus užsakymus, kartais net pritaikius nuolaidą sąskaitai, po keleto valandų būdavo pažymima užsakymo „išmetimo operacija“, neva klientai atsisakė prieš kelias valandas užsakytų gėrimų ar pagaminto maisto. Pagal analizuojamus duomenis matyti, kad daugiausiai bei itin dideliais kiekiais būdavo „išmetama“ kava, pilstomieji gėrimai, cepelinai, sriubos.
Pareigūnai įtaria, kad veikiant pagal tokią schemą į oficialią įmonės buhalteriją galimai nebuvo įtraukta beveik 1,8 mln. eurų pajamų.
Poilsio kompleksą valdanti įmonė taip pat įtariama dalį atlyginimų mokėjusi vokeliuose. Vasaros metu lauke esančioje kavinėje dirbdavo apie 50 darbuotojų. Kratų metu rasta duomenų, kad galimai darbuotojai dirbdavo viršvalandžius, kurie nebūdavo oficialiai apskaitomi, o užmokestį už išdirbtas papildomas valandas gaudavo vokeliuose.
Įmonės patalpose, restorano administracijoje ir atsakingų asmenų gyvenamosiose vietose buvo atlikta 11 kratų, kurių metu pareigūnai paėmė didelį kiekį dokumentų, kompiuterinės technikos, laikmenų.
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė, tęsiamas.
Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – ketveri metai nelaisvės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą