Gaisruose jau žuvo pusantro šimto Lietuvos gyventojų.

Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 13 tūkst. 299 gaisrai, juose žuvo 149 žmonės, iš jų 12 - nepilnamečių.
Dar 134 gyventojai apsinuodijo dūmais ar apdegė. Miestuose žuvo 50, o kaimo vietovėse - 99 žmonės, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų padaugėjo daugiau nei 9 proc.
Daugiausia gaisrų aukų buvo Vilniuje - 12, 9 žmonės žuvo Vilniaus rajone, 8 - Klaipėdoje, po 6 -, Ignalinos, Lazdijų, Rokiškio, Mažeikių, Šiaulių rajonuose.
87 gyventojų žūties priežastimi tapo neatsargus elgesys su ugnimi, net 55 iš jų - neatsargus rūkymas.
19 žmonių žuvo dėl netvarkingos elektros įrangos ir elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimų, 14 - dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių.
Šiemet jau kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 3 žmones bei 1 gaisras, nusinešęs net 4 žmonių gyvybes.
Ugnis sunaikino 706 pastatus, 149 autotransporto priemones, 1 tūkst. 122 tonas pašarų, 71 toną grūdų ir kitų techninių kultūrų. Liepsnose ir dūmuose žuvo 231 naminis gyvulys ir 1395 paukščiai.
Dėl karšto pavasario daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose - 8285, tai yra 62,30 proc. visų gaisrų skaičiaus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia padaugėjo 17,42 proc.
Ugniagesiai net 6851 kartą vyko gesinti degančios žolės plotų (pernai per 7 mėn. - 5690), užgesino 473 miškų bei 31 durpynų gaisrą.
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, iki rugpjūčio Lietuvos miškuose buvo užregistruoti 743 miško gaisrai 349 ha plote, o pernai per tą patį laikotarpį - 813 miško gaisrų 374 ha plote.