Policijai apie grasinamą laišką, kurį A.Jasiūnienė gavo vasario 11-ąją, pranešta užvakar. Laiško autorius reikalavo į nurodytas tris banko sąskaitas pervesti po 3 tūkst. eurų. Pareigūnai dėl turto prievartavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.
A.Jasiūnienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad pirma mintis, kilusi perskaičius laišką, buvo išvis nereaguoti. Tačiau sužinojusi, kad kitą dieną grasinamų laiškų iš izoliatoriaus sulaukė ir dienraščio „Šiaulių kraštas“ redakcija, merė nusprendė kreiptis į teisėsaugą.
„Laiško autorius į mane kreipėsi kaip į merą - vyrą, todėl supratau, kad rašyta pagal vieną šabloną, - aiškino merė, kodėl nepriėmė grasinimų už gryną pinigą. - Dėl grasinimų nesusijaudinau nė trupučio - nė vienas raumuo nekrustelėjo. Manau, tokie laiškai - nelabai sveiko proto asmenų akibrokštas. Jie, sėdėdami už grotų, galbūt iš neturėjimo ką veikti visko prisigalvoja. Anksčiau esu gavusi niekinių laiškų, kuriuose buvo pranešama apie neva mano paveldėtus milijonus iš užsienyje mirusių giminaičių. Niekaip nereaguodavau tada, nenorėjau reaguoti ir dabar.“
Už grotų patekę asmenys puola įrodinėti, neva pažeidinėjamos jų teisės, duoda į teismą valstybę. O kas jiems suteikė teisę kelti sumaištį tos pačios valstybės institucijose? Pasirodo, pati valstybė. Pasak Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko Raimondo Klimantavičiaus, įstatyme numatyta, kad įvairioms valstybės institucijoms adresuoti suimtųjų pasiūlymai, prašymai ir peticijos negali būti tikrinami.
Arūnas NORKUS, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologas:
Kadangi fiziologiniai ir saugumo poreikiai įkalinimo įstaigose daugiau ar mažiau patenkinti, manyčiau, kad tokį elgesį labiausiai inspiruoja nepatenkintas dėmesio poreikis. Laiškus rašantys ir siunčiantys asmenys puikiai supranta, kad tų laiškų niekas neišsigąs ir juo labiau nepuls jiems pervedinėti pinigų. Tačiau įsivaizdavimas, kokias reakcijas sukelia skaitomas laiškas, kaip vertinamas jų poelgis, kas ir ką apie tai kalba, - puiki priemonė išblaškyti nuobodulį ir gauti dėmesio. Čia kaip vaikas - kai įprastu būdu negauna tėvų dėmesio tiek, kiek jam reikia, pradeda blogai mokytis, praleidinėti pamokas, dar ką nors daryti, kad tėvai bent jau išbartų ir tokiu būdu patenkintų dėmesio poreikį.
Gebėjimas kelti žmonėms skausmą ir kančią be jokio sąžinės graužimo labiausiai būdingas sociopatams - asmenims, kurie dėl specifinių priežasčių negeba suprasti kitų žmonių jausmų. Viena iš šių priežasčių - emocinė deprivacija ankstyvoje vaikystėje, kai tėvai nekreipė dėmesio į vaiko jausmus ir išgyvenimus. Lietuvos įkalinimo įstaigose tokių žmonių santykis siekia 8-10 proc. Jiems kiti žmonės panašūs į negyvus, nejaučiančius daiktus, kuriais galima manipuliuoti, siekiant savų tikslų. Visokie gąsdinimai ir grasinimai yra tokios manipuliacijos įrankis. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tik išskirtinai retais atvejais sociopatai įvykdo savo grasinimus. Jų elgesio tikslas dažniau yra pats grasinimas kaip manipuliavimo kitais būdas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą