Henrikui Daktarui teismas paliko tą pačią bausmę - įkalinimą iki gyvos galvos

Pritardamas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentams, kasacinis teismas pažymėjo, kad H. Daktaras buvo ne kartą teistas, o nusikalstama veikla – jo gyvenimo būdas. Už kvalifikuotą R. Ganusausko nužudymą jam paskirta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, yra teisinga. „H. Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – konstatuojama LAT nutartyje.

LAT sutiko su išvada, kad paskirta griežčiausios rūšies bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kurios rodytų H. Daktaro vidinį išgyvenimą, kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nužudymo. Teismuose H. Daktaras neigė kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo (išskyrus dėl disponavimo suklastotais dokumentais), o tai leidžia daryti išvadą, kad jam yra visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei.

Teismas atmetė H. Daktaro ir jo gynėjų argumentus, kad paskirta bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos, nesant lygtinio paleidimo galimybės, yra nežmoniška, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijai bei nesuderinama su bausmės tikslais. „Įvertinus Prezidento malonės instituto specifiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstamą valstybių vertinimo laisvę reglamentuojant laisvės atėmimo iki gyvos galvos sumažinimo galimybes, nėra pagrindo išvadai, jog Lietuvos Respublikos Prezidento malonės sistema neatitiktų Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų“, – pažymėjo LAT.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys įvertinti teisingai ir nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. „Nagrinėjamoje byloje nurodytų Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo ir teismų praktikos bei Konvencijos ir EŽTT praktikos reikalavimų laikytasi. Iš bylos duomenų matyti, kad įrodinėjimo procesas nagrinėjamoje byloje vyko tinkamai išnaudojant visas galimas ir būtinas įrodinėjimo priemones, visus joje surinktus duomenis tiriant nepažeistas nei rungimosi principas, nei kaltinamųjų H. Daktaro, E. Abariaus ir R. Zavecko jiems įstatymų garantuotų gynybos teisės“, – teigiama šiandien paskelbtoje LAT nutartyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nusikaltimų savanaudiškos paskatos nustatytos neteisingai, nukrypstant nuo teismų praktikos, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes pagrindinis, t. y. dominuojantis, H. Daktaro ir E. Abariaus veiksmų motyvas, kaip tai ir yra nustatyta teismų sprendimuose, buvo savanaudiškumas, o ne vien tik kerštas, įžeistos ambicijos ir pan.

Kasacinis teismas atmetė nuteistųjų argumentus ir dėl nusikalstamo susivienijimo. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo konstatuoti, kad H. Daktaras ir E. Abarius nebuvo nusikalstamo susivienijimo organizatoriai – įkūrėjai. „Tai, kad teismų sprendimuose kaip nusikalstamo susivienijimo kūrimo laikas nurodomi ir 1992 metai, nėra pagrindas pripažinti, kad H. Daktaras ir E. Abarius apskritai yra nuteisti už veiką, kuri jos padarymo metu nebuvo uždrausta baudžiamojo įstatymo“, – pabrėžė LAT.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Z. Tuliševskio, nuteistųjų E. Abariaus ir R. Zavecko kasacinius skundus.

Nuteistojo A. Gudomsko ir jo gynėjo kasacinius skundus LAT tenkino ir baudžiamąją bylą A. Gudomskui nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai.

H. Daktaro ir R. Daktarienės kasacinius skundus dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą nuosprendžių dalį paliko nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Remiantis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu.