Juozas Statkevičius triumfuoja, Andrius Tapinas tarsis su teisininkais dėl tolesnių veiksmų

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino Juozo Statkevičiaus apskųstą Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą dėl publikacijos „Po skandalingo J. Statkevičiaus interviu Kremliaus žiniasklaidai - A. Tapino kirtis: „Juozai, tu esi skuduras“ ir dizainerį žeminančio turinio Andriaus Tapino feisbuko paskyroje, kurį citavo visi pagrindiniai šalies portalai. 

Teisėjų kolegija pripažino, kad A. Tapinas, 2017 metų spalio 23 dieną asmeninėje socialinio feisbuko tinklo paskyroje ir straipsnyje paskelbdamas informaciją „Juozai, tu esi skuduras. Ir kaip paprastas, drėgnas skuduras net nesupranti, kad į tave valosi purvini kerziniai batai“ su grotažyme #Juozainebūkskuduras ir J. Statkevičiaus atvaizdu, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas. 

Su teismo sprendimu susipažinęs A. Tapinas Eltai sakė, kad kai kurie teismo argumentai - labai stebinantys. 

„Dėl tolesnių veiksmų pasitarsime su teisininkais“, - trumpu komentaru apsiribojo žurnalistas. 

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

Kostiumų dailininko J. Statkevičiaus teigimu, jam palankiu teismo sprendimu buvo apgintas ne tik jo orumas, bet ir kiekvienam piliečiui garantuojama konstitucinė teisė išsakyti savo nuomonę, kad ir kokia ji būtų. 

„Ne visada teisybė patogi ir graži, bet jeigu ją slėpsime, bus kaip sovietiniais laikais - fasadinė kultūra ir dekoracijos. Galima sakyti, kad viskas yra labai gerai, bet juk visi žinome savo šalies problemas“, - sakė kostiumų dailininkas. 

Pasak J. Statkevičiaus, netoleruotina, kad A. Tapinas, naudodamasis jo 30 metų įdirbiu ir vardu, dėl savo populiarumo jį žemino, ir tai pasigavo visa žiniasklaida. 

„Teismo sprendimu, kuris apgynė mano gerą vardą, tikrai nebus taip plačiai dalijamasi, bet esu laimingas, kad į patyčias ir žmogaus žeminimą nepažiūrėta pro pirštus“, - sakė kostiumų dailininkas, primindamas, kad neskleidė netiesos, kalbėjo apie sudėtingą pensininkų, studentų padėtį. 

„Negalima dėl to žmogaus trypti kojomis ir taip sau pliusų ieškoti“, - sakė J. Statkevičius, oponentus vadindamas naująja nomenklatūra, norinčia grąžinti fasadinę kultūrą, neva viskas labai gražu, nors mes visi žinome, kad yra netvarkos. 

„Aš visada visiems sakau, ką galvoju, ir kartais tuo bandoma pasinaudoti. Bet jeigu nemylėčiau Lietuvos, seniai būčiau susikrovęs daiktus ir išvažiavęs į Holivudą ar Paryžių. Tačiau esu čia ir dirbu jau 30 metų. Darbais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“, - savo principą Eltai kelis kartus pakartojo kūrėjas. 

Paklaustas, ar tebepyksta ant A. Tapino, J. Statkevičius sakė turįs ką veikti ir be to. „Nei aš pykstu, nei man įdomu, laukia nauji spektakliai su Dalia Ibelhauptaite ir kiti darbai. Tik gaila, kad teismo sprendimas taip garsiai nenuskambės, kaip skandalas, kurį A. Tapinas sukėlė norėdamas pasireklamuoti. Galop, nesvarbu ir tai. Svarbiausia, kad teisybė laimėjo, buvo apgintas žmogiškas orumas“, - pakartojo kostiumų dailininkas. 

J. Statkevičiui neatrodo teisinga, kad, nepaisant darbų, pasiekimų ir pastangų, kitas gali imti ir sutrypti žmogų vien dėl to, kad pasidarytų reklamą. „Kaip man reikėjo pasiteisinti prieš žmones? Atsistoti aikštėje ir šaukti?“ Bet teismas mane apgynė, ir nepaprastai tuo džiaugiuosi“, - pridūrė jis. 

Teisėjų kolegija konstatavo, kad J. Statkevičius, duodamas interviu, pasinaudojo konstitucine teise laisvai reikšti įsitikinimus ir neperžengė konstitucinių jos ribų kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, išsakyti savo nuomonę visuomenės gyvenimo klausimais. 

Už tokią kritiką žmogus negali būti persekiojamas. Oficiali konstitucinė doktrina šiuo aspektu formuojama beveik nuo Konstitucinio Teismo veikimo pradžios. 

„A. Tapinas siekė ne tik pagrįstai korektiškai kritikuoti pareiškėją, bet ir jį asmeniškai įžeisti, pažeminti. Tai patvirtina ir visas FB įrašo turinys. Ne veltui A. Tapinas pasirinko ypatingai žeminantį epitetą „skuduras“, vien dėl kurio pavartojimo pareiškėjas turėjo pagrindo įsižeisti, kadangi tokiu būdu siekta jį kaip asmenį, kaip žmogų suredukuoti iki „skuduro“ lygmens. Tokiu būdu yra pažeminama žmogaus prigimtis, kuri yra pirminis prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių šaltinis”, - konstatavo teismas. 

Inspektorius skundžiamame sprendime A. Tapinui rekomendavo vengti tokių formuluočių, tačiau teigė, kad formos nesilaikymas šiame kontekste negali sudaryti asmens garbės ir orumo pažeidimo. 

J. Statkevičius skunde akcentavo žeminančio turinio neatitiktį Visuomenės informavimo įstatymui, pabrėždamas, kad A. Tapinas yra profesionalus ilgametis žurnalistas, pripažintas kaip antras įtakingiausias žurnalistas šalyje, o jo asmeninė paskyra socialiniame feisbuko tinkle yra vieša, t. y. pasiekiama bet kuriam asmeniui, ją seka bei komentuoja per 138 tūkstančiai nuolatinių skaitytojų, tad per šią paskyrą žurnalisto viešai skelbiamai informacijai neabejotinai turėtų būti taikomos visos visuomenės informavimą reguliuojančios įstatymų nuostatos. 

Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs J. Statkevičiaus skundą, nusprendė jį pripažinti nepagrįstu. Nesutikdamas su dalimi Žurnalistų etikos komisijos išvadų, J. Statkevičius sprendimą apskundė teismui. 

ELTA primena, kad A.Tapinas FB įrašu reagavo į J. Statkevičiaus interviu interneto portalui „Sputnik Litva“, kuriame dizainerius aštriai pasisakė apie blogą gyvenimą Lietuvoje ir jos valdžią. Interviu vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas naujienų portale „Delfi“, kartu su J. Statkevičiaus komentaru. 

Pasak teisėjų, darytina išvada, jog A. Tapino reakcija galimai būtų buvusi švelnesnė, jeigu pareiškėjas analogiškai būtų pasisakęs Vakarų visuomenės informavimo priemonėse. Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėjas neturėjo ir neprivalėjo turėti sąrašo visuomenės informavimo priemonių, kurioms jis „negali“ ar „neturi teisės“ duoti interviu ir išdėstyti savo nuomonę apie Lietuvos valstybę, jos valdžios institucijas, piliečių ekonominę, socialinę, kultūrinę padėtį, gyvenimo įpročius bei būdą, tai, kas jam Lietuvoje patinka ir nepatinka lyginant su kitomis valstybėmis. 

„Teismui pagrįstai kyla klausimas, kaip asmuo galėtų ir turėtų tokį „sąrašą“ žinoti“, - rašoma teisėjų kolegijos išvadoje. 

Reaguodamas į J. Statkevičiaus mintis, A. Tapinas FB paskyroje paskelbtame įraše, kuris buvo atkartotas portaluose, iš interviu išskyrė teiginius: „Aplink mus tik priešai. Lenkai priešai, rusai priešai, latviai priešai“, „Rusija mano mylima šalis, dievinu Rusiją“, „Tai, kas vyksta Lietuvoje, neįmanoma kentėti“, „Lietuviška propaganda visiškai kvaila“, „Padėtis Lietuvoje pasikeis tik tada, kai pasikeis visa valdžia, įskaitant prezidentą“. 

Teismo vertinimu, visas pareiškėjo interviu pagrįstai gali būti laikomas susijęs su viešojo intereso požiūriu aktualiais klausimais. 

„Apskritai pažymėtina, jog pareiškėjas neinicijavo politinės diskusijos ir nesiekė to daryti. Priešingai, pažymėjo, kad, kaip menininkas, „galbūt nieko nenutuokia vidaus politikoje“. Tuo tarpu A. Tapinas, iš pareiškėjo interviu turinio išskirdamas atskirus teiginius, reagavo itin aštriai, nors visas pareiškėjo interviu turinys vargu ar suteikia pagrindo tokio pobūdžio reakcijai. Pareiškėjas savo interviu pateikė asmeninę nuomonę apie socialinę, politinę padėtį Lietuvoje, ir ji buvo išreikšta konstitucinės subjektinės teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą ribose, nenukreipiant savo kritikos į konkretų asmenį. Tai, kad, pareiškėjas duodamas interviu abstrakčiai, pasak A, Tapino, „skundėsi blogu gyvenimu Lietuvoje bei valdžia“, nėra ir negali būti faktiniu pagrindu išsakyti į konkretų žmogų nukreiptą įžeidžiančią ir pareiškėjo teises pažeidžiančią kritiką“, - konstatavo teisėjų kolegija. 

Teismo vertinimu, politinė diskusija galėtų apibrėžti ir kitokias asmens subjektinių teisių ginties ribas. Tačiau šiuo atveju „privatus asmuo (J. Statkevičius. - ELTA), duodamas interviu, pasinaudojo konstitucine teise laisvai reikšti įsitikinimus ir neperžengė konstitucinių jos ribų kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, išsakyti savo nuomonę visuomenės gyvenimo klausimais, ir už tokią kritiką jis negali būti persekiojamas“.