Antradienį apie 17 val. buriuodamas jachta Baltijoje Vokietijos pilietis pastebėjo jūroje plūduriuojantį smarkiai apirusį žmogaus kūną. Buriuotojas apie tai informavo Lietuvos kranto tarnybas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai, greitaeigiu kateriu atskubėję į įvykio vietą, ištraukė vyriškos lyties skenduolį. Jo tapatybės po pirminės apžiūros nustatyti nepavyko.
Smurto žymių ant mirusiojo kūno nepastebėta. Vyras vilkėjo tamsų kombinezoną su užrašu „Dudek“, avėjo aulinius batus, ant kurių padų yra užrašas „Vibram“.
Ant kairės rankos riešo išliko pilkos spalvos laikrodis „Tissot“ su metaline apyranke.
Sumanęs parasparniu perskristi Lietuvą A.Akramas mįslingai pradingo virš Baltijos sausio pradžioje.
Paskutinis ryšys su pilotu užfiksuotas apie 17 val. – oreivis pranešė, kad nuo Nidos jį skiria vos 5 kilometrų atstumas. Nidos oro uoste nesulaukęs A.Akramo jį lydėjęs bičiulis sunerimo. Apie 18 val. jis Bendrojo pagalbos centro darbuotojams pranešė, kad parasparnio pilotas neatsiliepia.
A.Akramas planavo parasparniu iš Vilniaus iki Nidos nuskristi per penkias valandas, palaikė ryšį su draugais, išmaniuoju telefonu siuntinėjo vaizdus į feisbuką, bet vėliau ryšys su juo nutrūko.
Vilnietis parašė žinutę, kad leisis Nidoje.
Po to dar buvo gyva transliacija feisbuke – pranešė skrendąs 2 kilometrų aukštyje, kad greitai pasieks oro uostą.
Dingusio piloto ieškojo Lietuvos karinių oro pajėgų flotilė, pasieniečių sraigtasparniai. Karo laivas „Kuršis“ Baltijoje išžvalgė daugiau nei 14 kvadratinių jūrmylių ploto rajoną.
Neatmetus tikimybės, kad A.Akramas galėjo išsigelbėti, Šilutės rajone ir Kuršių mariose pareigūnai jo ieškojo su tarnybiniais šunimis. Miškus šukavo draugai aviatoriai, artimieji.
Kitą dieną Rusijos pasieniečiai, žvalgydami savuosius vandenis, jūroje per penkis kilometrus nuo kranto aptiko A.Akramo parasparnio liekanų, jo daiktų. Viskas buvo perduota Lietuvai.
Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui baigus dingusio piloto paiešką konstatuota, kad A.Akramas žuvęs, – taip ilgai išbūti šaltame vandenyje žmogus negalėjo.
Anksčiau niekas nesiryždavo ilgiau skraidyti parasparniais žiemą. Ekstremali A.Akramo kelionė ir žūtis, kai jam reikėjo tik nusileisti Nidoje, sukrėtė aviacijos sporto mėgėjus.
Šiurpios tragedijos ore priežastis ir aplinkybes iki šiol gaubia paslaptis, tačiau neabejojama, kad A.Akramą virš jūros ištiko kažkokia nelaimė, jis negalėjo nusileisti krante. Tą dieną dvelkė rytys, tad parasparnį vėjo gūsiai galėjo pagriebti ir nublokšti tolyn nuo Kuršių nerijos krantų.
Jeigu vėjo greitis siekė 7–9 metrus per sekundę, oro srovių nešamas į jūrą A. Akramas, net ir apsisukęs, nebūtų galėjęs grįžti atgal į žemyną.
Kitas patyręs oreivis klaipėdietis Stasys Rezgevičius mano, jog A.Akramo parasparnis galėjo apledėti: „Juk tai – tik audinio skiautė. Apledijęs sparnas praranda svorio centrą, pasunkėjusį skraidymo aparatą sunku valdyti, jis neskrenda pirmyn.“
A.Akramas du kartus kirto debesis, kur oras šiltesnis, tad sparnas galėjo sudrėkti ir apledėti nuo kondensato. Skrydis tokiu parasparniu – lyg vaikščiojimas peilio ašmenimis.
Įgudę pilotai vasarą skaidydami virš kopų nesikankindami nutupdo savo parasparnius ir paplūdimiuose. Galbūt ir A.Akramas tą kartą mėgino leistis ir Kuršių nerijoje. Galėjo būti ir taip, kad išniręs iš debesų marškos A.Akramas prarado orientaciją – temstant nuklydo nuo Nidos ir atsidūrė virš jūros. Galbūt pradėjo strigti jo parasparnio variklis.
Parasparnių mėgėjai skraido ir žiemą, bet ilgiau šalti aukštybėse nerizikuoja.
Skristi per visą Lietuvą žiemą – didžiulis iššūkis netgi tokiems padangių asams koks buvo A.Akramas.
Pakilę aukščiau parasparnių pilotai net vasarą kalena dantimis, o ją jau kalbėti, kai skrenda žiemą. Tada jų reakcija atbunka – sužvarbęs žmogus galvoja ir juda lėčiau.
Skrydžius A.Akramas yra filosofiškai apibūdinęs kaip gyvenimo prasmę ir tikslą: „Dėl to gimiau, dėl to numirsiu, dėl to ir gyvenu. Gyvenu ne tuo, ką turiu, o tuo, ką darau.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą