Kibo į mėsininkų bylą

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog kaltinimai dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo buvo pareikšti Klaipėdos mėsinės generaliniam direktoriui Gintarui Valančiui, pirkimų direktoriui Vytautui Žalgiriui ir buhalterei Ritai Mikaitei.

Įtariama, jog jie per bendrovę organizavo mėsos pirkimą iš nenustatytų subjektų (galimai Lenkijos, Vokietijos ir Estijos bendrovių) be apskaitos dokumentų. Vėliau skerdiena buvo parduota trims Kauno bei Pakruojo rajono bendrovėms. Manoma, kad mėsa buvo realizuojama Kauno ir kitų miestų turgavietėse.

Skaičiuojama, kad buhalterinėje apskaitoje už skerdienos pardavimą nebuvo apskaityta per 590 tūkst. eurų.

Maža to, bendrovės vadovybė įtariama ir algų "vokeliuose" mokėjimu. Kaltinamąjį aktą surašę prokurorai suskaičiavo, jog neoficialių atlyginimų per metus nuo 2012-ųjų balandžio iki kitų metų vasario galėjo būti išmokėta daugiau nei 600 tūkst. eurų, už kuriuos dar maždaug pusė tiek turėjo būti sumokėta mokesčių.

Beje, prieš pradedant nagrinėti bylą, kaltinamuosius ginantys advokatai pareiškė, jog kaltinamajame akte yra netikslumų - esą nurodoma, kad galimos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos nežinomu laiku ir su nežinomais asmenimis, tarp kurių vienas gali būti ir savo noru iš gyvenimo pasitraukęs buvęs mėsinės komercijos direktorius Nerijus Kuzma.

Taip pat esą nurodoma, jog skerdiena įsigyta ir parduota be apskaitos dokumentų, nors dalis jų yra ir bylos medžiagoje.

Advokatai prašė grąžinti bylą tikslinti prokurorei, tačiau teismas nusprendė, jog bus apsieita ir be to: bylos nagrinėjimo eigoje iškeltus klausimus bus galima patikslinti.

Savo kaltės kaltinamieji nepripažino. Buhalterė R. Mikaitė dar bandė teisintis tebuvusi techninė darbuotoja ir tik vykdžiusi buvusio viršininko N. Kuzmos nurodymus.

Vakar buvo apklausti ir pirmieji liudytojai siekiant išsiaiškinti, ar įmonėje atlyginimai išties buvo mokami "vokeliuose".

Kiek sutrikęs liudytojas Nerijus, įmonėje dirbęs dešrų kabinėtoju ir svėrėju, aiškino, jog kone kas mėnesį gaudavo premijas - tai 50, tai 100 litų. Nors pagrindinis vyro atlyginimas buvo mokamas į sąskaitą banke, premijos jam būdavo atiduodamos kasoje į rankas pasirašant ant "kažkokio lapo". Esą vienąsyk 200 litų, į įmonę jau subildėjus teisėsaugininkams, perdavė pamainos meistras. Apklausiant vyrui išsprūdo, jog šias premijas vadindavo "juodais pinigais".

Jo kolega, bendrovėje dirbęs pusantro mėnesio, tvirtino, jog tik sykį gavo 100 litų siekiančią premiją.

Tačiau, atrodo, ne visi buvo tokie geri darbuotojai - taip pat mėsinėje dirbusi Ina tvirtino, jog "kalbų dėl premijų girdėjo visokių", tačiau pati jos niekada negavo. Jos kolegė Vilija teigė neatsimenanti, kad būtų gavusi papildomų pinigų.

Ir nors kai kurie apklaustieji prisipažino pinigus atsiimdavę kasoje, vienintelė kasininke minimoje įmonėje dirbanti Ina tvirtino, jog niekuomet jokių neapskaitytų grynųjų pinigų niekam neišmokėjo.

Bylos nagrinėjimą ketinama tęsti ateinantį pirmadienį.