Lenkijos kosmetikos ir parfumerijos pramonė galėtų trinti rankomis iš džiaugsmo: eksportas į Lietuvą auga lyg ant mielių. Keisčiausia, kad mūsų gamintojai dėl tokios konkurentų sėkmės galvos pernelyg nesuka. Užtat pavojaus varpais skambina toksikologai: dėl kaimyninėje valstybėje galiojančių paprastesnių alkoholio denatūravimo taisyklių, ten pagamintas kosmetinis spiritas ar skysčiai burnai skalauti mūsų šalyje vartojami kaip alkoholio pakaitalai, nuo kurio nukenčia tūkstančiai.
Apie tai, kad žemesnio socialinio sluoksnio žmonės dar nuo sovietinių laikų nevengia paragauti odekolono „Trojnoj“, žinoma visiems. Vėliau atsirado ir daugiau panašios produkcijos – pavyzdžiui, Ukrainoje gaminamas odekolonas „Russkij Les“.
Tačiau pastaraisiais metais surogatinių svaigalų rinkoje neabejotini lyderiai – lenkai. Mat jų produkcija „vartotojams“ įtinka tiek savo kaina, tiek skonio savybėmis. Beje, šių gaminių galima rasti ne tik pamažu nykstančiuose kioskuose, bet ir kai kuriuose prekybos centruose. Tiesa, ne visada: dažniausiai jų lentynose būna likusios tik etiketės, o patys produktai – seniai išpirkti.
Maža to: nors Lietuvoje galioja alkoholio prekybos ribojimai, šiems „gėrimams“ jie netaikomi. Juos galima pardavinėti ir naktimis, ir šalia mokyklų įsikūrusiuose kioskuose.
Perka tik gerti
Kol jie vartojami pagal tiesioginę paskirtį, tol priekaištų niekas negali turėti. Tačiau kosmetikai ar parfumerijai juos naudoja tik labai maža dalis pirkėjų.
„Tai yra didžiulė ir visiems žinoma problema. Įvairiausius burnos skalavimo ir kitokius parfumerinius skysčius kaip alkoholio pakaitalą vartoja tie žmonės, kuriems legaliai parduodami svaigalai yra per brangūs“, - sakė Vilniaus Universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Lenkijos „Canexpol“ kompanijos burnos skalavimo skystis „BF“ Lietuvoje – vienas populiariausių. Skirtingai nei žinomiems prekės ženklams, jam net nereikia reklamos. O kam? Juk 250 mililitrų buteliukas tekainuoja putrečio lito. O alkoholio jame – net 60 procentai. Tos pačios įmonės tiekiamas kosmetinis spiritas – kiek brangesnis: apie 2,4 lito už 200 mililitrų. Užtat alkoholio kiekis čia siekia net 60 procentų, o skonių paletė kur kas įvairesnė – galima įsigyti ir kvepiančio persikais, ir juodaisiais serbentais, ir avietėmis.
R.Badaro žodžius apie šių produktų vartojimą patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenys. Tyrėjai lankėsi specifinėse sostinės vietose – prie kioskų, parduotuvių, taros supirktuvių – ir apklausė čia sutiktus žmones apie burnos skalavimo skysčius, odekolonus ir pan.
Paaiškėjo, kad net 95,1 proc. jau minėto skysčio „BF“ pirkėjų juo skalauja ne tik burną, bet ir gerklę, kitaip tariant, geria. Daugiau nei pusė – kasdien. Kosmetinio spirito kaip kosmetinės priemonės nevartoja nė vienas jų – visi tik kaip gėrimą. Didžioji dalis tuo pačiu tikslu perka ir odekolonus „Trojnoj“ ar „Russkij Les“.
Apklausus 16 kioskų pardavėjus, net 14 tyrėjams teigė, kad šiuos produktus pirkėjai tik geria. Pardavėjų teigimų, vartotojų ratas plečiasi - „gėrimą” ima pirkti ne tik benamiai, bet ir paaugliai, pensininkai, bedarbiai.
Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centras, įvertinęs skysčio „BF“ sudėtį, teigė, kad jame esančio izopropanolio vartojimas sukelia galvos skauską, atsiranda ataksija, silpnėja sausgyslių refleksai. Sunkesnio apsinuodijimo atveju vystosi sąmonės sutrikimai, būdingas pykinimas ir užsitęsęs vėmimas, hemoraginis gastritas, kartais pacientai vemia ar ima tuštintis su kraujo priemaiša. Be to, krenta kraujospūdis, atsiranda tachikardija, širdies ritmo sutrikimai, gali vystyti kvėpavimo sistemos pakenkimas, hemoraginis tracheobronchitas, bronchopneumonija, plaučių edema.
Traukiasi į šešėlį
Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vadovės Laimos Gruzdytės, sveikatai kenksmingas bet koks alkoholis, ypač jei vartojamas didesniais kiekiais. Tačiau burnos skalavimo ar kitokie kosmetiniai skysčiai gerokai pavojingesni už legaliai parduodamus svaigalus, kadangi, be etilo alkoholio, juose yra ir žalingų priemaišų.
„Mūsų biure ta įvairių surogatų vartojimo tendencija gal ir ne taip matoma, tačiau kai pačiai tenka budėti ligoninėje, su tuo susiduriu išties dažnai. Prieš porą metų pas mus pateko vyrukas, kuris išgėrė net penkis litrus ploviklio: maišė jį su vynu ir taip eksperimentavo su savo sveikata net tris dienas.
Jį teko pastatyti ant kojų ir tai užtruko. Tačiau jei jis nebūtų pakliuvęs į medikų rankas, dėl jo mirties galima neabejoti“, - pasakojo l.Gruzdytė.
Tokiais svaigalais apsinuodiję piliečiai tampa didžiule našta medikams. Anksčiau už jų gydymą atlygindavo Valstybinės ligonių kasos (VLK). Tačiau pasikeitus tvarkai, VLK nebekompensuoja asmens tapatybės įrodymų neturinčių asmenų gydymo, todėl jie tampa našta toms ligoninėms, į kurias patenka.
„Maža to: anksčiau mes gaudavome duomenis iš VLK apie apsinuodijimų alkoholio surogatais atvejus. Pasikeitus tvarkai, tokių skaičių niekas nebeteiks. Todėl duomenų apie šių produktų vartojimą sumažėjimą. Tačiau tai, kad ši problema atsidurs šešėlyje, dar nereiškia, kad ji išnyks“, - apgailestavo L.Gruzdytė.
Raginama kovoti
„Vienintelis kovos su šiais surogatais ir babatukais būdas – kaina. Jei ir toliau grožėsimės gražiais karaliaus drabužiais ir apsimetinėsime, kad jis nėra nuogas, tai niekas nepasikeis.
Atėjo laikas pavadinti daiktus tikraisiais vardais: tai – ne kosmetikos produktai, o alkoholis. Atitinkamai turi būti nustatomi ir mokesčiai. Tik tuo atveju didžiulį pavojų sveikatai keliantį šių gaminių vartojimą galima bent kiek sumažinti“, - sakė Vilniaus Universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Apie tai, kad įvedus akcizo mokesčius šiems gaminiams ir prilyginus juos alkoholiniams gėrimams, būtų galima išspręsti nemažai problemų, kalbama jau senokai. Tačiau tokios idėjos kol kas stringa dėl įvairių teisinių priežasčių. Viena jų – nors pavieniai tyrimai rodo, kad ši tariamoji kosmetika yra akivaizdžiai yra skirta gėrimui, sudėtinga surinkti pakankamai įrodymų, kad šie skysčiai nėra vartojami pagal nurodomą jų paskirtį. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, nuo akcizų alkoholis atleidžiamas tik tuo atveju, jei jis yra ne maistui skirtuose produktuose.
Šių metų kovą Muitinės laboratorija ištyrė Lenkijoje pagaminto „BF“ sudėtį. Paaiškėjo, kad šis burnos skalavimo skystis neatitinka Lietuvoje galiojančių alkoholio, esančio produktuose, denatūravimo reikalavimų. Regis, pakanka uždrausti arba apmokestinti šį produktą, ir problemos neliktų?
Beje, vos per 7 metus burnos skalavimo skysčių importas iš Lenkijos pasistiebė kone aštuonis kartus: nuo maždaug 600 tūkst. 2005-aisiais iki daugiau nei 4,6 mln. litų praėjusiais metais. Dvigubai išaugo ir odos priežiūros priemonių importas iš kaimyninės valstybės.
Pirmadienį Jonas Šimėnas Seimui pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo keitimo projektą, kuriuo siūloma uždrausti prekybą geriama kosmetika kioskuose ir taip išspręsti šią problemą. „Lietuvos kioskuose masiškai prekiaujama alkoholinių gėrimų pakaitalais. Šie produktai yra pigūs, nuodingi, tačiau nuodai (dažniausiai izopropilo alkoholis) turi užslėptą poveikį, mažas pajamas gaunantys gyventojai to nežino ir masiškai šiuos produktus geria, nes šių jų skoninės savybės pritaikytos gėrimui”, - rašoma siūlyme. Jame taip pat pažymima, kad dėl šių produktų prekybos kasmet valstybė praranda dešimtis milijonų litų akcizo.
Komentarai:
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas:
„Ši problema mums gerai žinoma, apie ją tenka nuolat prisiminti, kai svarstome akcizo mokesčio administravimo klausimus. Apie tai nuolat tenka diskutuoti, kai susitinkame su alkoholinių gėrimų gamintojų atstovais.
Viena vertus, mums žinomi duomenys, kiek tokių kosmetikai ir parfumerijai skirtų produktų patenka į Lietuvos rinką. Tačiau norint juos apmokestinti akcizo mokesčiu, reikia, kad būtų pakankamai įrodymų, jog jie naudojami ne pagal paskirtį. Deja, tokių tyrimų, kurie aiškiai pasakytų, kokia dalis pirkėjų šiuos skysčius geria, neturime“.
lnara Joniškienė, Lietuvos kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija „Likochema”:
„Likochema” nustatė net kelis „Bene Factum” produktų pažeidimus. Svarbiausias jų - „Kosmetinis spiritas” su aviečių, persikų ar pan. vaizdiniais ant pakuotės yra panašūs į maisto produktus. Žinant, kad jų pardavimo vietos yra prekybos centrai, kioskai, kur galima įsigyti ir maisto produktų, šie produktai gali būti painiojami su gaiviaisiais ar alkoholiniais gėrimais. Be to, šiuos produktus be apribojimų gali įsigyti ir nepilnamečiai. Manome, kad šiais gaminiais turi būti uždrausta prekiauti Lietuvos rinkoje, apie tai jau informavome Valstybinę Ne Maisto produktų inspekciją.
Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija, direktorius Romas Apulskis:
Denatūratams negalioja daug apribojimų, taikomų alkoholiui: akcizo mokestis, prekyba tik sulaukus 18 m., draudimas parduodami nepilnamečiams. Norint verstis alkoholio prekyba, prekybos vietose taip pat reikalingas atskiras skyrius bei licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, norint prekiauti „geriamąja kosmetika” - ne. Denatūratais niekas nedraudžia prekiauti ir po 22 valandos, kai legalaus alkoholio - nebenusipirksi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą