Lietuvos milijonai – buvusiam kagėbistui

Milijonines sumas už bėgius „Lietuvos geležinkeliams“ per keletą metų jau susižėrė įmonė, kurios savininkas – buvęs Latvijos KGB karininkas. Jurijaus Simonenkovo ryšiai per buvusius KGB bendrus ir bankų bei metalo pekybos verslo partnerius driekiasi iki pat Rusijos politinių viršūnių. Kyla klausimas, ar bendradarbiavimas su tokia įmone nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau atsakingosios šalies tarnybos sandorių su „Sigmen“ niekada netyrė.

TYRIMAS TRUMPAI

· „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos dukterinės bendrovės iš Latvijos įmonės „Sigmen“ per dešimtmetį nusipirko bėgių už beveik 130—šimt milijonų eurų.

· Bendrovės savininkas (faktinė akcininkė – jo žmona) Jurijus Simonenkovas – buvęs KGB karininkas, dirbo Latvijos KGB.

· Iki 2016 m. J.Simonenkovas turėjo bendras įmones su Sergejumi Nosovu, kuris yra Rusijos Federacijos Valstybės tarybos, patariamojo Vladimiro Putino organo, narys ir Magadano srities gubernatorius. Taip pat jis vadinamas Sergejaus Čemezovo, artimo V.Putinui veikėjo, žmogumi.

· J. Simonenkovas Latvijos KGB tarnavo su Jevegenijumi Rolduginu, kuris mokėsi su V.Putinu KGB mokykloje ir kuris yra artimiausiu V.Putino draugu vadinamo Sergejaus Roldugino brolis.

· Latvijoje verslą pradėjo nuo KGB kadrinių darbuotojų įkurtos įmonės „Skonto“, kurioje užsiėmė prekyba metalais ir bankais.

· Pirmieji jo verslo parteriai buvo Igoris Altuškinas, „Rusijos vario kompanijos“ savininkas ir Eduardas Čuchlebovas, koncerno UGMK akcininkas. I.Altuškinui ir pagrindiniam koncerno UGMK akcininkui Iskanderui Machmudovui JAV po Krymo okupacijos pritaikė sankcijas.

· J.Simonenkovas iki 2008 m. valdė banką „Multibanka“, kuriam 2005 m. JAV pritaikė sankcijas dėl pinigų plovimo. 

· 2008 m. banką „Multibanka“ nupirko Rusijos bankas „SMP bank“, priklausantis V.Putinui artimiems oligarchams B.ir A. Rotenbergams, kurie finansavo Rusijos tilto į Krymo pusiasalio statybą. Ir Rotenbergams, ir bankui „SMP bank“ yra pritaikytos JAV sankcijos.

· Specialioji vyriausybinė komisija, tikrinanti Lietuvos strateginių įmonių sudaromus sandorius, ar jie neprieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, sandorių su Latvijos bendrove „Sigmen“ nėra tyrusi.

Kai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vadovaujama Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio, atmetė 3 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“ sandorį su „Skinest“, kurios akcininkas – Estijos oligarchu vadinamas Olegas Osinovskis, kaip neatitinkantį šalies nacionalinio saugumo interesų, tuo pat metu vyko kova dėl gerokai didesnės sumos.

2019 m. vasarį sudaromas sandoris su latvių bendrove „Sigmen“, kurio vertė – 11,5 mln eurų. Dar šiais metais bėgių „Lietuvos geležinkeliai“ ketina pirkti už 36 mln. eurų.

„Sigmen“ yra vienas didžiausių regione rusiškos vėžės bėgių tiekėjų, ji – Rusijos metalurgijos holdingo „Evraz“ ir „ArcelorMittal“ Ispanijos gamyklos atstovė.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, „Sigmen“ iš „Lietuvos geležinkelių“ jau atseikėta beveik 50 milijonų eurų. Sandorių su „Sigmen“ sudarė ne tik „Lietuvos geležinkeliai“, bet ir šios strateginės Lietuvos įmonės bendrovės. „Geležinkelio tiesimo centras“ 2017 m. yra įsigijęs produkcijos iš „Sigmen“ už maždaug 4,6 mln., o 2011–2016 m. „Lietuvos geležinkelių“ antrinių įmonių pirkimai iš Latvijos bendrovės siekė 85 mln. eurų.

„Sigmen“ klientai, LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenimis, yra ir komercinės įmonės, kurios laimi „Lietuvos geležinkelių“ ir antrinių įmonių konkursus.

Strateginis „Sigmen“ tikslas – milijardinis europinis projektas „Rail Baltica“. 

Tuo tarpu LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, latviškos bendrovės „Sigmen“ įmonės veikla prasidėjo nuo buvusių Latvijos kagėbistų įsteigtos „Skonto“ įmonės. Praktiškai visi strateginiai infrastruktūros sektoriai Latvijoje pateko į buvusių KGB pareigūnų ir su jais susijusių asmenų rankas, jie kontroliuoja finansų ir energetikos sektorius, naudojantis jais yra užmegzti tamprūs ryšiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir Kremliaus režimu.

Kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus šaltinių duomenys, „Sigmen“ savininko Jurijaus Simonenkovo (formaliai akcijos priklauso žmonai) ir jo aplinkos ryšiai per buvusius KGB karininkus ir agentus veda tiesiai į Vladimiro Putino aplinką ir JAV sankcijomis baudžiamus Rusijos oligarchus. O Lietuvoje bendrovė „Sigmen“ nevaržomai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir kituose sandoriuose. 

Tuo metu specialioji nacionaliniu saugumu besirūpinanti komisija, kuri tiria strateginių Lietuvos įmonių sandorius, niekada nėra peržiūrėjusi sandorių su „Sigmen“, nebuvo svarsčiusi, ar su Kremliaus režimu sąsajų turinti bendrovė nekelia grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.

„Lietuvos geležinkeliai“ negali paaiškinti, kodėl jie iki šiol naudojasi šios tarpininkės iš Latvijos paslaugomis, nors jos atstovaujamos bendrovės veikia ne tik Rusijoje, bet ir ES šalyse. Atsakyme LRT Tyrimų skyriui rašoma, kad bėgiai perkami tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose konkuruoja po kelis tiekėjus. Be to, esą buvo kreiptasi į gamintoją, raginant tiesiogiai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau gamintojas atsakė, kad turi savo atstovus.

Valstybės saugumo departamentas LRT Tyrimų skyriui komentuoti šią situaciją atsisako.

Paskambinus į Latviją įmonei „Sigmen“, LRT Tyrimų skyrius buvo informuotas, kad nei įmonės direktoriaus, nei faktinio savininko nėra – jie išvykę į komandiruotes ir pasiūlė klausimus atsiųsti raštu. Kol kas atsakymų į klausimus nesulaukėme.

Pinigų plovimo skandale, sudrebinusiame Latviją, J. Simonenkovo pavardė 

Pernai vasarą agentūra AP paskelbė skandalingą fotografiją, kurioje Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius 2010 m. per atostogas lėbauja su tuo metu buvusiu Rusijos informacinių technologijų tyrimų instituto, Rusijos karinio komplekso technologinės kompanijos, vadovu Dmitrijumi Pilščikovu.

Skandalas sudrebino visą Latviją, Centrinio banko vadovas yra ne tik įtariamas ėmęs kyšius, bet ir tiriamas dėl glaudžių ryšių su Rusijos oligarchais, o Latvija vis dar lieka silpnąja grandimi kovoje su pinigų plovimu.

Šios kompanijos fotografijoje yra ir Jurijus Simonenkovas, Latvijos verslininkas, jau daug metų esantis kone vienintelis bėgių tiekėjas ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.

2010 m., kai šie vyrai gėrė degtinę ir grojo gitara, D. Pilščikovo bosas buvo Sergejus Čemezovas. S. Čemezovas, vienas artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino parankinių, kuriam po Krymo okupacijos yra taikomos JAV sankcijos. 

D. Pilščikovas nėra vienintelis S. Čemezovo žmogus J. Simonenkovo aplinkoje. Dar vienas jo žmogus – Sergejus Nosovas, kaip rodo LRT Tyrimo skyriaus surinkta medžiaga, dabartinis Magadano gubernatorius ir Rusijos federacijos Valstybės tarybos, vadovaujamos paties V. Putino, narys, kartu su J. Simonenkovu Latvijoje ir Rusijoje vystė bendrą verslą, turėjo įsteigę bendras įmones. 

Tarp J. Simonenkovo verslo partnerių taip pat yra Igoris Altuškinas, „Rusijos vario kompanijos“ vadovas, Eduardas Čuchlebovas, koncerno UGMK akcininkas, o jo aplinkoje yra sutinkamas ir Jevgenijus Rolduginas, Rusijos vadovo geriausio draugo smuikininko Sergejaus Roldugino brolis.

Visų šių ryšių pagrindas yra buvusi J. Simonenkovo veikla KGB, o šis paveikslas atsiveria Latvijai 2018 m. atvėrus KGB archyvus.

Kremliaus garbinimas – ne argumentas?

„Sigmen“ Lietuvos rinkoje įsitvirtinusi seniai, ji kasmet laimi projektų už keletą milijonų eurų, tačiau daug informacijos apie ją nėra. Dokumentus pasirašo direktorius Aleksandras Maksimovas. Kartu su juo į Vilnių, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, atvykdavo ir pardavimų vadybininkė. Moteris, kaip aiškina su įmone „Sigmen“ turėję reikalų asmenys, derybose esą nedalyvaudavo. Tačiau socialiniuose tinkluose ji yra pasivadinusi įvairiais vardais ir publikuoja informaciją apie savo vizitus į Vilnių. Šalia jos verslo vizitų – įrašai apie tai, kad ji švenčia desantininko dieną, pristato tėvą – buvusį sovietinės armijos desantininką, o prie įrašo apie vaizdą pro „Sigmen“ ofiso Rygoje langą apgailestauja, kad vaizdas nors ir neblogas, tačiau jis – ne į Raudonąją aikštę. Prieš porą metų apsilankiusi Maskvoje į socialinius tinklus įkelia fotografiją iš Maskvos Raudonosios aikštės su prierašu – „Ach toji atmosfera“. Vienoje iš fotografijų ji yra kartu su direktoriumi A. Maksimovu.

Buvusi „Sigmen“ pardavimų vadybininkė nėra Rusijos , ji – Latvijos pilietė, ir įmonėje „Sigmen“ dirbo iki šių metų gegužės.

Formaliai „Sigmen“ akcijos priklauso J.SImonenkovo žmonai Irinai Simonenkovai. I. Simonenkovos socialinių tinklų paskyrose – ne vienas bičiulis, kuris atvirai reiškia palaikymą Kremliaus politikai ir V. Putinui. Per vieną iš paskyrų I. Simonenkova yra prisijungusi prie grupės „Aš – už Putiną, aš – už Rusiją“.

Bet tai – tik keli ne patys reikšmingiausi štrichai apie šią bendrovę.

Buvę KGB darbuotojai – infrastruktūros įmonėse

Lietuva perka bėgius iš įmonės, kurią įsteigė buvęs kadrinis KGB karininkas. 

Ranka rašytame buvusiame KGB žurnale, kurį skelbia Latvijos KGB archyvas, yra nurodyta, kad 1986 m. J. Simonenkovas užverbuoja agentą pseudonimu „Sidorov“, taip pat kad jis dirbo 5 KGB skyriuje 4 poskyryje.

KGB 5 skyrius užsiėmė ideologine kontržvalgyba, J.Simonenkovas dirbo religijos poskyryje. Anot Arvydo Anušausko, Seimo nario ir istoriko, analizuojančio KGB dokumentus, 5 skyriaus kagėbistai prižiūrėjo, kad nebūtų nuokrypių nuo sovietinės ideologijos ir gaudė kitaminčius. Religijos poskyrio darbuotojai dažniausiai verbavo kunigus ir kitus su religija susijusius asmenis.

Latvijos KGB archyve paviešinti trijų J. Simonenkovo užverbuotų agentų pavardės ir kortelės.

Minėtasis „Sidorov“ yra Georgijus Karpusiukas, jis vedęs buvusio KGB agento anūkę ir gyvena JAV. O agentas pseudonimu „Ilja“ - Valerijus Lopatinas, o dabar gyvena Vokietijoje.

O trečiasis paviešintas J. Simonenkovo agentas gyvena Latvijoje ir jiedu toliau palaiko ryšius. I. Simonenkovos, faktinės „Sigmen“ savininkės, socialinio tinklo paskyrose yra nuoroda į fotografo Sergejaus Ikusovo puslapį. S. Ikusovo agentūrinis pseudonimas – „Kuzia“. Sovietmečiu S. Ikusovas buvo aktyvus studentų geležinkelio palydovų sąjungos veikėjas. Geležinkelio palydovai buvo itin akylo KGB dėmesio centre.

J. Simonenkovas verslą pradėjo nuo įmonės „Skonto“, kurioje jis – ne vienintelis buvęs KGB pareigūnas.

1991 m. ją įsteigė pats J. Simonenkovas kartu su buvusiais KGB darbuotojais ir su KGB susijusiais asmenimis: Gunčiu Indriksonu, ir vadovavusiam KGB 5 skyriui, taip pat dirbusiu tame pačiame skyriuje Аleksandru Aleksejevu ir kitais.

Viena pirmųjų „Skonto“ veiklų – dalies Rygos uosto privatizavimas. Rygos centrinio terminalo – didžiausio Rygos uosto terminalo, direktorius buvo Juris Krivojis – taip pat buvęs KGB agentas.

Anot M. Laurinavičiaus, įrodymų nėra, kad „Skont“ buvo KGB įsakymu ir KGB pinigais įsteigta įmonė, kurių buvo ne viena tokia buvusioje Sovietų Sąjungoje, tačiau ji panaši į tokią.

„Dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą yra keli dokumentai, rodantys, kad KGB planingai ruošėsi įvykiams, kurie bus ir įsakymais buvo pasakyta darbuotojams eiti į verslą, naudoti visus ryšius, įskaitant ir kriminalinius, ir lygiai taip pat buvo skiriami pačios KGB pinigai tam verslui pradėti. Rusijoje buvo kiek kitaip – ten apskritai siekė perimti valdžią, kai atrodė, kad viskas žlunga, o Baltijos šalyse buvo palikti agentai versle, kurie turėtų didžiulę įtaką ir kurie galėtų daryti įtaką taip pat ir politikai“, – sako M. Laurinavičius.

Nepriklausomybės pradžioje įsteigta „Skonto“ išsivystė iki Skonto holdingo, kuriam ilgus metus vadovauja G. Indriksonas ir kuris užsiima įvairiomis veiklomis: nuo statybų, kino gamybos iki naftos, bankų ir metalų prekybos. Anot LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, „Skonto“ akcininkai kiekvienas tempė paklodę į savo pusę, todėl buvo pristeigta labai daug įmonių, bet tikrai ne visos jų buvo sėkmingos.

Lietuvai bėgius tiekiančios „Sigmen“ savininkas J. Simonenkovas „Skonto“ grupėje perėmė prekybos metalais ir bankininkystės segmentą. 

S. Nosovas – šalia V. Putino, o bendras verslas – su J. Simonenkovu

Per „Skonto“ įsteigtą antrinę bendrovę „Skonto – Metals“ vyko prekyba spalvotaisiais metalais iš Rusijos per ofšorines kompanijas tokiu mastu, kad Latvija vienu metu buvo tapusi spalvotųjų metalų eksporto lydere.

Visa tai buvo įmanoma tik dėl dviejų svarbių J.Simonenkovo kontaktų – I.Altuškino ir E.Čuchlebovo. Remiantis LRT Tyrimų skyriaus šaltiniais, per šiuos du Rusijos verslininkus, „Skonto“ verslo partnerius, „Skonto – Metals“ perveždavo „Rusijos vario kompanijos“ ir koncerno UGMK – Uralo kalnakasybos ir metalurgijos kompanijos – metalo produkciją.

I. Altuškinas – „Rusijos vario kompanijos“ savininkas ir vadovas, E. Čuchlebovas – UGMK akcininkas. Apie juos išsamiai – šiek tiek vėliau, jie yra svarbūs tiek, jog nuo šių kontaktų ir prasidėjo J.Simonenkovo verslas, o sukaupto kapitalo pagrindu jis plėtė ne tik verslą, bet ir įtaką Latvijoje.

„Skonto – Metals“ turėjo Rygos centrinio terminalo akcijų, tai buvo didžiausia ir pajėgiausia grupės įmonė. Tačiau vėliau jas teko parduoti „Rygos komerciniam uostui“, kurios valdytojai yra skandalingųjų Latvijos oligarchų Škelės ir Šlėserio šeimos, taip pat kontroliuojantys „Baltijas Tranzitas Serviss“. Dalis „Baltijas Transitas Serviss“ akcijų taip pat priklauso Ivaro Sormulio šeimos nariams. I. Sormulio brolis ir tėvas, kaip byloja KGB archyvas, taip pat turėjo sąsajų su KGB. Per šias įmones ryšiai nukeliauja iki buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino.

Iki 2013 m. „Baltijas Tranzitas Serviss“ įmonės akcijų turi ir J. Simonenkovas.

1998 m. pats J. Simonenkovas inicijuoja dar vienos įmonės – „Sigmen“ steigimą. „Sigmen“ buvo skirta metalų prekybai vidaus rinkoje, Latvijoje, aprūpinant metalo produkcija iš Rusijos „Latvijos geležinkelius“, o kiek vėliau jau ir Estijos bei Lietuvos geležinkelių bendroves.

O jau po 2005 m. J. Simonenkovas dalyvauja steigiant įmones „Rigmet“ ir „Skonto N.C“.

J. Simonenkovo įmonių „Rigmet“ ir „Skonto N.C.“ bendrasavininkis buvo Sergejus Nosovas. Jis veikė per bendrovę „Helmex Invest Sarl“.

S. Nosovas buvo Žemutinio Tagilo (Nižnij Tagil) metalurgijos kombinato vadovas, kuriame ir gaminami J. Simonenkovo vežami bėgiai, kai jį pastebi ir pakviečia užimti koncerno „Evraz“ viceprezidento pareigas. Vėliau jis buvo įsitraukęs į kitas veiklas, tačiau 2006 m. paties S. Čemezovo buvo paskirtas vadovauti naujai įsteigtam valstybiniam holdingui – „RusSpecStal“. Jis priklausė „RosOboronEksport“ (dabar – valstybinė korporacija „RossTexnologii“).

Šiuo metu po nuosekliai aukštyn kilusios karjeros S. Nosovas – Rusijos Federacijos Valstybės tarybos narys ir dabartinis Magadano srities gubernatorius.

S. Nosovas yra laikomas S. Čemezovo žmogumi. Savo ruožtu S. Čemezovas, Rusijos valstybinio konglomerato „RosTec“ vadovas, vienu įtakingiausių V. Putino kadrų.

S. Nosovo verslo ir politinė karjeros ėjo koja kojon. V. Putinui atėjus į valdžią, jis ėmėsi iniciatyvos Sverdlovo srityje kurti partijos „Vieningoji Rusija“ skyrių, o 2012 m. tampa Sverdlovo srities vicegubernatoriumi. Tais pačiais metais eidamas su „Vieningosios Rusijos“ sąrašu laimi Žemutinio Tagilo miesto mero postą, o 2016 m. yra išrenkamas į „Vieningosios Rusijos“ tarybą. Po poros metų jis išrenkamas Magadano srities gubernatoriumi. 

2019 m. sausį S.Nosovas nuskamba pareiškimu, kad Rusija niekada, net ir prie caro, nepersekiojo disidentų, o „Krymas iššaukė šalyje didžiulį patriotizmo pakilimą“.

Ką turi bendra taip arti V. Putino esantis žmogus kaip S. Nosovas su Latvijos bendrove „Sigmen“ ir jos vadovu J. Simonenkovu?

2011 m. S. Nosovas kartu su J. Simonenkovu Maskvoje įsteigia bendrą įmonę – prekybos namus „Rigamet“, kurios pagrindinė veikla – prekyba metalais ir metalo rūda.

Prekybos namų Maskvoje „Rigamet“ akcininkai yra keturi, J. Simonenkovas ir S. Nosovas turi po 26 proc. akcijų.

Dar prieš tai 2007 m. Šveicarijoje įsteigiama bendra Latvijos ir Šveicarijos įmonė „Helmex Invest Sarl“. Rezeknės laisvojoje ekonominėje zonoje 2009 m. atidaroma gamykla „Rigamet“, kuri veikia keletą metų. 2016 m. ši įmonė buvo likviduota.

Šiuo metu kartu oficialių bendrų įmonių tarp J. Simonenkovo ir S. Nosovo nėra, tačiau formalus ryšys su holdingu „Evraz“ išliko.

J. Simonenkovo dukra Erika dirba Ciuriche „Evrazo“ atstovybėje „East Metals AG“, kuris įvardijamas kaip pagrindinė vieno didžiausių Rusijos metalurgijos holdingų prekybos kompanija už NVS ribų.

„Sigmen“ savininko rate – V. Putino bendramokslis ir geriausio draugo brolis

Nepriklausomybės pradžioje J. Simonenkovas kartu su kitais partneriais iš „Skonto“ sovietinio banko „Vnešekonom“ Latvijos padalinį sujungė su pačių įsteigtu „Skonto banka“, pavadina šį banką „Multibanka“ ir valdo jį iki 2005 m. Štai šiame – bankiniame - etape atsiranda dar viena įdomi pavardė visoje istorijoje – Svetlana Dzene. Ji buvo „Vnešekonom“ banko vyriausioji buhalterė. Ir buvo paskirta vadovauti bankui „Multibanka“.

J. Simonenkovas Latvijos KGB tarnavo kartu su Jevgenijumi Rolduginu.

J. Rolduginas yra garsiojo Rusijos prezidento V.Putino artimo šeimos draugo, dukros krikšto tėvo, violončelininko Sergejaus Roldugino brolis. Jį „Panama papers“ ir Organized Crime and Corruption Reporting Project yra įvardiję V. Putino iždininku. Prieš Latvijos KGB Jevgenijus kartu su V. Putinu mokėsi KGB mokykloje.

J. Rolduginas šiandien Latvijoje yra „Gazprom“ atstovybės vadovas.

Diplomatų ekonominio klubo, veikiančio Latvijoje jau kelis dešimtmečius, leidinyje „Diplomat“ rašoma, kad 2010 m. J. Rolduginas dalyvavo „SMP banko“ klubo susitikime, kuris buvo organizuojamas viename iš Jūrmalos viešbučių. Šį susitikimą organizavo „SMP banko“ valdybos pirmininkė Svetlana Dzene. Toji pati S. Dzene, kuri buvo ir „Multibanka“ vadovė, kai 50 proc. banko „Multibanka“ akcijų priklausė J. Simonenkovo šeimai.

Labai iliustratyvu yra tai, kad šiame susitikime dalyvavo ir Latvijos saugumo policijos Rusijos įtakos agentu įvardintas Aleksandras Gaponeko.

„SMP bank“ Latvijoje, o filialai – Baltijos šalyse atsirado neatsitiktinai.

„SMP bank“, priklausantis V. Putinui artimiems oligarchams broliams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams, 2008 m. nusipirko „Multibanką“. Mat J. Simonenkovo bankas patyrė rimtų problemų: 2005 m. remiantis JAV finansinių nusikaltimų tarnybos informacija, „Multibanka“ buvo kaltinamas pinigų plovimu. JAV skyrė sankcijas.

Kai brolių Rotenbergų bankas „SMP bank“ atėjo į Latviją, buvusi „Multibanko“ vadovybė praktiškai nebuvo pakeista. Vadovauti „SMP bank“ liko vadovauti toji pati S.Dzene ir netrukus atsirado jo filialai Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse per šį banką pradėtos išmokėti pensijos ir kitos išmokos visiems buvusiems Sovietų Sąjungos kariškiams.

„SMP bank“ buvo ir yra bankas, kuris išmoka pensijas ne tik veteranams, bet ir buvusiems KGB darbuotojams bei jų agentams. Anot A. Anušausko, tai, kad tokio banko reikėjo pensijoms karo veteranams išmokėti yra tik priedanga, pagrindinis Rusijos tikslas buvo apsaugoti KGB bendradarbių tapatybę ir užtikrinti bei išlaikyti su jais ryšį.

2014 m. broliai Rotenbergai „SMP bank“ Latvijoje nusprendė parduoti, nes bankas buvo vienas pirmųjų verslo subjektų, kuriam JAV įvedė sankcijas po Krymo okupacijos. Broliai Rotenbergai, kurie ir patys yra sąraše oligarchų, kuriems taikomos asmeninės JAV sankcijos, finansavo tilto per Kerčės sąsiaurį statybas, kas įtvirtino Rusijos pozicijas okupuotame Kryme.

Latvijos banko „SMP bank“ akcijos, anot M. Laurinavičiaus, Rusijos politinės sistemos eksperto, taip pat anot Latvijos žiniasklaidos, galėjo būti ne parduotos, o tik perduotos tretiesiems asmenims, kad būtų galima išvengti sankcijų.

Daugiausia banko akcijų šiandien turi ilgamečiai banko vadovai, taip pat verslininkai. Banko valdybos pirmininkei S. Dzene priklauso 27, 06 proc., o dar 12.7 proc. – Michailas Ganevas, kuris, remiantis Latvijos specialiojo archyvo duomenimis, yra buvęs KGB agentas.

J. Simonenkovo ir jos sutuoktinės pavardžių šiuo metu tarp banko akcininkų nėra.

„SMP bank“ Latvijoje po to, kai Rotenbergai pardavė ar perdavė akcijas, pakeitė pavadinimą į „Meridian Trade Bank“. Lietuvoje tarp jo klientų yra Rusijos ambasada Lietuvoje.

Pernai šis buvęs Rotenbergų bankas paragino klientus Lietuvoje atsiskaitymus vykdyti ne JAV doleriais, o eurais ar kuria kita valiuta. Šis raginimas, anot ekspertų, iš esmės atkartoja Rusijos vyriausybės kontroliuojamų Rusijos bankų raginimus klientams mažinti mokėjimus JAV doleriais.

Ilgos buvusių žvalgybininkų rankos: partneriai – Rusijos oligarchai

„Skonto“ grupės ir vieno jo akcininkų – J. Simonenkovo, „Sigmen“ savininko, ryšiai su UGMK, Uralo kalnakasybos ir metalurgijos koncerno, akcininku Eduardu Čuchlebovu užsimezgė visai netrukus po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Anot LRT Tyrimų skyriaus šaltinių, juos supažindino I. Altuškinas, „Rusijos vario kompanijos“ savininkas, kuris J. Simonenkovui tiekė vario laužą. E. Čuchlebovas jau tada dirbo tokiam šiandien ypač gerai Rusijos oligarchų pasaulyje žinomam Iskanderui Machmudovui.

2000 m. E. Čuchlebovas jau turi UGMK akcijų, o nuo 2001 m. vadovauja UGMK prekybos namams. Vėliau jis užima holdingo viceprezidento pareigas.

2019 m. „Forbes“ E. Čuchlebovo turtą įvertino 1 milijardu dolerių.

UGMK 2014 m. JAV sankcijų išvengė, tačiau nuo 2018 m. asmeninės JAV sankcijos įvestos artimiems V. Putinui oligarchams, tarp jų – ir I. Mahmudovui, taip pat ir kitam J. Simonenkovo verslo partneriui – I. Altuškinui.

Vienas holdingo UGMK akcininkų, kartu su J. Simonenkovo verslo partneriu E. Čuchlebovu, yra ir Andrėjus Bokariovas. A. Bokariovas yra su Rusijos kariniu sektoriumi susijusio koncerno „TransMashHolding“ bendrasavininkis. Jam taip pat yra taikomos JAV sankcijos.

Agentai ir verbuotojai palaiko ryšius

Kiek dar svarbi Latvijos verslininko J.Simonenkovo praeitis ir patirtis KGB šiandien, praėjus kone trisdešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo?

Anot A. Anušausko, manyti, kad buvę KGB pareigūnai ir jų agentai – tik istorija, būtų didžiulė klaida.

KGB karininkai ir agentai bendrauja tarpusavyje, tokia buvo KGB rekomendacija. Kaip aiškina A.Anušauskas, buvo patariama nepalikti agentų likimo valioje, juos įtraukti į bendrą veiklą ir į bendrus verslus, išlaikyti ryšį ir tinklą.

Buvę KGB karininkai ir jų agentai sugebėjo įsitvirtinti infrastruktūros įmonėse Latvijoje ir Estijoje, tačiau jei Estijoje jų įtaka nusilpo, Latvijoje – ne.

J.Simonenkovo veikla gerai iliustruoja šį A. Anušausko teiginį. Jis išplėtojo verslą, kuris padėjo išlaikyti KGB tinklą.

Kokie J.Simonenkovo kontaktai su jo agentais „Sidorovu“ ir „Ilja“ nėra aišku, yra žinoma tai, kad „Sidorov“, t. y. Georgijus Karpusiukas, sovietmečiu yra dirbęs „Latvijos geležinkeliuose“.

Tačiau su agentu „Kuzia“ J.Simonenkovas ryšį palaiko. Jau nesyk minėtasis S. Ikusovas ankstesniais metais organizavo grandiozinį studentų geležinkelių palydovų sąjungos, vadinamojo „Sop“, 30-mečio renginį, o jį finansavo – J. Simonenkovas. Sovietinio Latvijos „Sop“ plakato veidas – J. Simonenkovo žmona. Tai buvo renginys Latvijos rusakalbių bendruomenei. J. Simonenkovo finansuotą renginį vedė propagandinės televizijos „Pervyj Baltyjskij Kanal“ vedėjas Jurijus Kušpelo. 

KGB tema Latvijos infrastruktūros įmonėse aktuali ir šiandien. Pavyzdžiui, „Latvijos geležinkeliuose“ dirba nepaskandinamu vadinamas dabartinis viceprezidentas Erikas Šmukštas. Latvijos Susisiekimo ministras šiomis dienomis paskelbė, kad jis nepasitiki „Latvijos geležinkelių“ vadovu ir jo pavaduotoju, tačiau E. Šmukštą pavadino „sektoriaus patriotu“.

E. Šmukštas, remiantis atvertais Latvijos KGB archyvų duomenimis, 1989 m., prieš pat nepriklausomybės atgavimą, Šiauliuose jį užverbavo KGB. E. Šmukšto slapyvardis – agentas „Artur“.

Didžiulis skandalas, kai įtarimai kyšio ėmimu yra kaltinamas buvęs „Latvijos geležinkelių“ vadovas Ugis Maguonis dar nesibaigė ir yra taip pat atsiritęs iki Lietuvos. Įtariama, kad U. Maguoniui kyšį davė Estijos pilietis O. Osinovskis, Lietuvoje aktyviai veikiančios „Skinest Baltija“ akcininkas. O. Osinovskio įmonėms čia Lietuvoje, skirtingai nei „Sigmen“, specialioji vyriausybinė komisija taiko įvairius apribojimus argumentuodama tuo, jog O. Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. eurų vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija“.

U.Maguonis per ryšius su Latvijos oligarchais Škele ir Šlesbergu galimai dalyvauja „Baltijas Tranzitas Serviss“ veikloje. O „Baltijas Tranzitas Serviss“, kaip ir minėta, yra buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos įsteigtos įmonės „LGC Cargo“ pagrindinė akcininkė.

O J.Simonenkovas, kaip minėta, taip pat yra buvęs „Baltijas Tranzitas Serviss“ akcininkas.

„Baltijas Tranzitas Serviss“ vadovybėje – ir daugiau su KGB susijusių asmenų. Ivaro Sormulio, įmonės valdybos pirmininko, brolis yra buvęs KGB karininkas. „Baltijas Tranzitas serviss“ dirba ir Steponas Bernotas, kuris taip pat buvo kadrinis Latvijos KGB darbuotojas.

„LGC Cargo“ yra įvardijusi, jog pretenduoja į Rusijos krovinius, kuriuos dabar perveža „Lietuvos geležinkeliai“. Taip pat yra apskundusi „Lietuvos geležinkelius“ Europos Komisijai.