Pareigūnai tvirtina nustatę, kad 2005-2010 metais, vienintelis UAB "Naftos grupė" (NG) akcininkas Artūras Urbutis, pasinaudodamas uošvio Andrejaus Vaičiulio, kuris buvo Šiaulių banko regiono valdytoju, ryšiais su tuometiniu "Klaipėdos naftos" (KN) generaliniu direktoriumi Jurgiu Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį.
Pagal šią sutartį NG įgijo išskirtines sąlygas perkrauti tam tikrus naftos produktus per KN terminalą. Esą tik vienintelei NG buvo sudarytos sąlygos padidintomis kainomis tiekti naftos produktus, nors tuo metu kiti tiekėjai galėjo tą pačią paslaugą atlikti daug palankesnėmis kainomis.
Dėl to galimas AB „KN“ terminalo pelnas atiteko privačiai UAB „NG“. Taip pat pagal šią sutartį AB „KN“ įsipareigojo, neatsižvelgdama, kad yra daug kitų tiekėjų, UAB „NG“ rezervuoti krovos pajėgumus, nenumatant jokių piniginių ar kitokių sankcijų, jei UAB „NG“ nepateiks rezervuoto naftos produktų kiekio, dėl ko terminalas negalėjo aptarnauti kitų potencialių klientų.
Manoma, kad dėl tokių veiksmų „Klaipėdos nafta“ negavo papildomai daugiau kaip 20 mln. eurų (daugiau kaip 70 mln. litų) pajamų.
Be kita ko įtariama, kad A. Urbutis ir A. Vaičiulis įtakojo, kad AB „KN“ generalinis direktorius J. Aušra apmokėtų UAB „NG“ ekspedijuotų geležinkelio vagonų prastovas, kurios siekė daugiau kaip 600 tūkst. eurų (per 2 mln. litų).
UAB „NG“ akcininkas A. Urbutis galimai nusikalstamų verslo santykių su AB „KN“ gavęs milžiniškus viršpelnius – daugiau nei 5 mln. eurų (daugiau nei 18 mln. Lt), subūręs organizuotą grupę, panaudodamas savo paties valdomas JAV ir Šveicarijos Konfederacijoje registruotas lengvatinio apmokestinimo (angl. offshore) kompanijas, klastodamas dokumentus, kaltinamas gautų viršpelnių pasisavinimu. Taip pat, kaip įtariama, imituodamas verslo santykius su lengvatinio apmokestinimo kompanijomis A. Urbutis išvengė daugiau kaip 2 mln. eurų (beveik 8 mln. litų) pelno mokesčio ir legalizavo pasisavintas lėšas su bendrininkais imituodamas investicijas bei paskolas į Lietuvos Respubliką.
Ikiteisminiame tyrime AB „KN“ pareiškė daugiau kaip 20 mln. eurų (per 70 mln. litų), o valstybinė mokesčių inspekcija – daugiau kaip 2 mln. eurų (beveik 8 mln. litų) civilinį ieškinį. Ikiteisminiame tyrime surasta ir areštuota įtariamųjų turto už daugiau kaip 9 mln. eurų (už 31,5 mln. litų).
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės kontrole, Latvijos Respublikos bei Šveicarijos Konfederacijos teisėsaugos institucijomis, praneša Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą