Pasieniečiai: kovos su kontrabanda ateitis - bepiločiai orlaiviai

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus viršininko Giedriaus Bakšos, Pagėgių rinktinė užfiksavo atvejų, kai bepiločiu orlaiviu iš Kaliningrado srities gabentos dėžės cigarečių.

"Bepilotis orlaivis atskraidindavo krovinį, jį numesdavo ir grįždavo. Tokių ir panašių atvejų vis daugėja įvairių VSAT rinktinių teritorijose, todėl tai iš tiesų kelia rimtą susirūpinimą", - sakė G. Bakša.

Pradėję ieškoti priešnuodžių naujam sienos pažeidimų būdui, pasieniečiai nusprendė, kad su tobulėjančiais nusikaltėliais galima kovoti tik pasitelkus naujas technologijas, o viena efektyviausių priemonių yra tų pačių bepiločių orlaivių panaudojimas valstybės sienos apsaugai.

Siekiant daugiau sužinoti apie valstybės sienos apsaugos galimybes panaudojant bepiločius orlaivius, VSAT Pasieniečių mokykloje surengti mokymai, kuriuos organizavo Pasieniečių mokykla kartu su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA), Civilinės aviacijos administracijos ir Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos atstovais.

Lietuvos pasieniečiai bepiločių orlaivių šiuo tikslu dar nenaudoja, tačiau mūsų kaimynams tai jau nėra naujiena - Estijoje jau beveik dešimtmetį veikia keletas įmonių, gaminančių bepiločius orlaivius pagal valstybės ir kariuomenės užsakymus.

Pasak Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktoriaus ir aukštųjų technologijų startuolio "Žvelk aukščiau", Lietuvoje gaminančio nuotoliniu būdu valdomus orlaivius, vieno įkūrėjų dr. Domanto Bručo, Lietuvos kariuomenė jau žengė pirmuosius žingsnius naudojant bepiločius orlaivius - pavyzdžiui, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionas jau porą metų naudoja jų bepiločius orlaivius kaip taikinius.

"Mes ne tik nenaudojame, bet ir gerai nežinome, kas tai yra (...) O galimybių yra iš tiesų daug. Kalbant apie pasieniečius - pats paprasčiausias bepiločių orlaivių panaudojimo būdas yra įvairaus pobūdžio stebėjimas ir dieną, ir naktį. Tarkime, krūmuose netoli sienos yra automobilis - gal reikia pasižiūrėti. Paleidžiamas orlaivis, kuris yra visiškai automatizuotas, o žmogaus įsikišimas yra minimalus. Tad tam ne tik reikia mažiau žmogiškųjų išteklių, bet ir pati tokio stebėjimo kaina, palyginti, tarkime, su sraigtasparnių naudojimu, yra kur kas mažesnė. Dėl nedidelių eksploatacijos išlaidų tokie orlaiviai gali nuolatos kaboti ore ir šukuoti pasienį su minimaliu žmogaus įsikišimu, o ne būti keliami tik retsykiais, kaip dabar yra, kai kalbame apie sraigtasparnius", - sakė D. Bručas.

Jo teigimu, bepiločių orlaivių kainos labai svyruoja ir didesnę dalį sudaro ne paties orlaivio, o įrangos (aukštos raiškos kameros, termovizoriaus) kaina. Lietuvoje pagaminto standartinio bepiločio orlaivio, aprūpinto reikalinga įranga, kaina gali siekti apie 20 tūkst. eurų. Vadinamieji termovizoriai - infraraudonųjų spindulių kameros, skirtos būtent bepiločiams orlaiviams, jau pradedamos gaminti ir Lietuvoje. Pasak LGSPA narės įmonės "Vilrida" pardavimų vadybininko Kirilo Kovbasiuko, maždaug po mėnesio ruošiamasi pristatyti prototipą - lengvą, ant bepiločio orlaivio montuojamą, patogiai valdomą termovizorių, kuris bus pirmas toks prietaisas, sukurtas ir pagamintas Lietuvoje.

Ši įmonė gamina ir kitas technologijas bei optinius prietaisus, kurie gali būti sėkmingai naudojami karinių, paieškos, gelbėjimo ir kt. specialiųjų operacijų metu. Kai kuriais jų jau domisi Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinė "Aras". Viena tokių technologijų - zondavimas lazeriu, leidžianti aptikti optinius prietaisus iki 3 km atstumu, net jei stebimas objektas yra pastate už tonuotų langų.

Kaip teigia advokatų kontoros GLIMSTEDT vyresnysis teisininkas dr. Feliksas Miliutis, bepiločiai orlaiviai šalies specialiosioms tarnyboms iš tiesų gali suteikti platesnes galimybes kontroliuojant valstybinę sieną, ieškant dingusių asmenų ar specialiųjų operacijų metu. Vis dėlto šiuo metu didžiausia kliūtis tikslingam bepiločių orlaivių panaudojimui ar neteisėtos jų veiklos užkardymui yra aiškaus teisinio reguliavimo trūkumas. Teisininko teigimu, tai nėra tik Lietuvos problema - iki šiol nėra ir jokio unifikuoto bepiločių orlaivių reglamentavimo ir Europos Sąjungos lygiu.

"Pagrindinės problemos, kurios turėtų būti sprendžiamos teisiniu reguliavimu - atsakomybės už bepiločiu orlaiviu padarytą žalą ar teisės aktų pažeidimą pritaikymas ir asmens privataus gyvenimo bei duomenų apsauga", - sakė F. Miliutis.

Dr. D.Bručas taip pat sutiko, kad be visų kitų problemų, pagal dabartinį teisinį reguliavimą bepiločiai orlaiviai gali skraidyti tik jį valdančio piloto matomumo zonoje. To esą visiškai pakanka pramogoms ar meninėms nuotraukoms daryti, bet toli gražu ne sudėtingoms operacijoms .