Šiauliai sovietmečiu buvo uždaras miestas su kariniu aerodromu ir savo paslaptimis. Neskelbta, kad 1974-aisiais į vienos Medelyno sodybos daržą nukrito karinis lėktuvas. Apie sprogimus „Nuklono“ gamykloje ar suskystintų dujų terminale tuometinė spauda taip pat nerašė. Iš lūpų į lūpas keliaujančios istorijos kartais apauga legendomis.
Lėktuvas „sukasė“ daržą
Medelyne nukritusiu lėktuvu paskatino susidomėti šiauliečio Igno Kazlausko pasakojimas. Jis pasakoja iš toli matęs dūmus, kurie ilgai rūko. Vėliau tą vietą aplankė. Matė aukšto rango kariškius, apžiūrinėjančius giliai į žemę įsmigusį, jo nuomone, naikintuvą. Aplinkui buvo daug smulkių baltos spalvos atplaišėlių, panašių į monetas. Spėlioja, kad tai galėjo būti išsilydžiusios aliuminio detalės.
Apie darže nukritusį lėktuvą sakė nežinojęs ilgametis Šiaulių miesto vadovas Vilius Kazanavičius. Tačiau faktas – 1974-ųjų kovo mėnesį šiame miesto pakraštyje kažkas nutiko.
LAIŠKAS: Šiaulietis Gintaras Oniūnas sako apie sprogimą sužinojęs iš draugų, kurie jam parašė laišką į armiją.
Ar rastume šią vietą dabar – kažkur V. Bielskio gatvėje, apie kilometrą už geležinkelio?
Vietos gyventoja Roma Misevičienė pasakoja atsikėlusi čia 1975-aisiais ir apie jokį nukritusį lėktuvą nežinanti. Tačiau pamenanti 1977-ųjų krovininio traukinio avariją, kai, nuo bėgių nuvirtus sąstatui, žuvo ne vienas žmogus.
Šiaulių Medelyno mikrorajonas buvo gerokai mažesnis nei dabar – pavienės sodybos.
Tolėliau nuo katastrofos vietos gyvenantis Gintaras Oniūnas prisiminė: tuo metu jis tarnavo sovietinėje armijoje ir gavo draugo laišką. Jame buvo pasakojama, kad netoliese nukrito lėktuvas.
Laiške smulkiai buvo aprašyta, kad vietiniai žmonės išsigando. Manė, kad prasidėjo karas. Lėktuvas tėškėsi į vienos sodybos daržą, vos per keletą metrų nuo gyvenamojo namo. Žmonės iškart pradėjo kalbėti apie lakūno drąsą. Jis neva katapultavosi tik po to, kai nukreipė lėktuvą nuo miesto.
„Matyt buvo „migas“, – iki šiol spėlioja G. Oniūnas.
Nukrito po remonto?
Vienas redakcijai žinomas aviacijos ekspertas papasakojo apie šį įvykį smulkiai. Šiaulių lėktuvų remonto įmonė remontuodavo SU-7. Sugedusius lėktuvus čia gabendavo iš viso sovietinio bloko. Nuo gamyklinių – iki pritaikytų dykumų sąlygoms.
Po remonto lėktuvai visada būdavo išbandomi. Nenuostabu, kad ir nukrisdavo ne vienas. Kai kurie vėl sugesdavo pakildami. Kiti – nusileisdami. Krito bandomi lėktuvai prie Kužių ir Raudėnų. Vienas MIG-as sudužo vos atsiplėšęs nuo pakilimo tako.
Medelyno atvejis – eilinis, tačiau ypatingas. Lėktuvas sugedo kone penkių kilometrų aukštyje. Pilotas buvo priverstas katapultuotis. Lėktuvas smigo į žemę laisvu kritimu. Labai didelio sprogimo ar gaisro nebuvo, tačiau duobę išmušė milžinišką. Detalės išsitaškė plačiai. Pavyzdžiui suslėgto oro bakelis buvo rastas už kelių šimtų metrų nuo aptvertos teritorijos.
VIETA: Šalia šio namuko, anot G. Oniūno, 1974-aisiais nukrito lėktuvas. Dabar jis negyvenamas.
Vėliau įvykį apipynė žmonių pasakojimai. Vienam – langai nuo sprogimo išbildėjo. Kitas – pradėjo mikčioti. Trečiam vištos prieš pat Velykas nustojo dėti kiaušinius.
Ekspertas įsitikinęs, kad tik Dievo pirštas parodė, kur lėktuvui nukristi: „Tai pasakos, kad pilotai didvyriškai nukreipia lėktuvus nuo miesto. Galėjo baigtis daug blogiau. Lėktuvas galėjo pataikyti į namą ir užmušti žmones. Galėjo nukristi ir ant naftos produktų bazės, kuri buvo vos už kilometro. Laimingas atsitiktinumas, kad neseniai šalia Šiaulių nukritęs lėktuvas nepataikė į gyvenamuosius namus“.
Driokstelėjo dujos
Žinomas šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas turi neįprastą nuotrauką – prieš 49 metus nufotografuoti griuvėsiai dabartinėje Pavasario gatvėje. Sklypų skandalu išgarsėjusioje vietovėje tuomet veikė suskystintų buitinių dujų įmonė. Čia būdavo dujomis pildomi balionai.
Automobilis su dujų cisterna sustodavo aukščiau ant kalvos. Pajungdavo vamzdį, ir dujos tekėdavo žemyn. Vieną dieną driokstelėjo sprogimas ir iš stoties liko tik griuvėsiai. Šioje stotyje po sprogimo balionai daugiau nebuvo pildomi.
P. Kaminskas pamena, kad sprogimas galėjo įvykti, nes kažkas nesilaikė darbo saugumo taisyklių. Kai vienas darbuotojas pildė balionus, netoliese darbavosi suvirintojas. Pajungiant ir atjungiant balionus šiek tiek dujų nutekėdavo. Matyt, to pakako, kad įvyktų sprogimas.
Driokstelėjo smarkiai. Į orą pakilo daugybė sproginėjančių dujų balionų. Netrukus į vietą atskubėjo kariškiai, aiškintis, kokios diversijos vykdomos visai šalia karinio oro uosto.
P. Kaminskui neteko matyti, kad šis įvykis būtų aprašomas spaudoje. Apie mirtis nežinoma, tačiau darbuotojas, kuris pildė balionus, smarkiai apdegė. Jis akimirksniu pavirto gyvu fakelu – degdamas bėgo per miškelį, tačiau jo gyvybę pavyko išgelbėti. Taip pat nukentėjo viena moteris ir vairuotojas.
Sprogimas „Nuklone“
Šiaulių gamykla „Nuklonas“ sovietmečiu – karinė paslaptis uždarame mieste. Apie 1985-uosius jaunas darbuotojas pasakoja įžengęs į vieno pastato koridorių, kuriame prieš minutę nugriaudėjo sprogimas.
Liudininkas pamena vaizdą, kokį paprastai rodo filmuose apie karą. Visi bėgioja kaip paklaikę. Ant grindų guli ir nesikelia sužeista moteris. Vienam skrendantys stiklai nurėžė ausį. Kiti patyrė mažesnių sužeidimų nuo sprogimo bangos.
Apie šį sprogimą buvo kruopščiai nutylėta.
Liudininkų teigimu, sprogti galėjo alyvos garai. Gal prakiuro elektros transformatorius. Ištekėjus alyvai, jis pradėjo kaisti, kol garai sprogo.Apie šį sprogimą kalbintas buvęs „Nuklono“ direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šedžius sakė tokio įvykio neprisimenąs. Vadina jį gerokai pagražintu, išpūstu.
„Vandenilio ir deguonies stotyje kažkas gal ir nutiko, bet nieko smarkaus. Jei ausį būtų nunešę, tikrai žinočiau. Matyt, per laiką istorijos apauga fantazija, faktai pagražinami. Pačioje gamykloje tikrai niekas nesprogo. Visur buvo griežta tvarka – elektroninė higiena“, – komentavo A. Šedžius.
Pašnekovas nesistebi, kad apie sprogimą niekas nieko nežinojo. Apie „Nukloną“ į viešumą nieko nepatekdavo. Ilgą laiką įmonės direktorius net nevaikščiojo į paradus, skirtus tarybinės armijos Pergalės dienai.
Rašyti komentarą