Prekyba 14-metėmis

Prekyba 14-metėmis

Švėkšnos specialiojo ugdymo centras įkurtas tam, kad padėtų elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams pritapti šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau panašu, kad mūsų visuomenė ne tik jų nelaukia, bet ir yra prieš juos nusiteikusi atvirai priešiškai. Visi iki vieno „Vakaro žinių“ kalbinti Švėkšnos miestelio gyventojai tikina, kad perauklėti tokius vaikus - misija neįmanoma.

Po plačiai nuskambėjusio nepilnamečių pro stitucijos skandalo mažo miestelio gyventojus stebina smarkiai pagausėjusios policijos pajėgos

Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą sukrėtęs nepilnamečių auklėtinių prostitucijos skandalas šiomis dienomis daugiau ar mažiau užgožė visus kitus Lietuvos įvykius. Vargu ar galima sveiku protu suvokti, kaip tokie dalykai gali dėtis save patrauklia, modernia, atvira visuomenei ir saugia laikančioje įstaigoje, kurios tikslas yra ne tik padėti elgesio bei emocijų sutrikimų turintiems visos šalies vaikams, bet ir užtikrinti jiems galimybes sėkmingai socializuotis sparčiai besikeičiančioje visuomenėje.

Tačiau realybė tokia, kad atvira ji buvo tik įvairiausio plauko iškrypėliams, siekiantiems pasinaudoti dar nesubrendusiais vaikais. Ir visuomenei tai nebuvo labai didelė paslaptis. Apie tai žinojo tiek šio centro vadovai ir pedagogai, tiek teisėsaugininkai, tiek jaunesnes mokines pardavinėjusios vyresnės centro auklėtinės.

Tai kodėl nebuvo skambinama pavojaus varpais ir visu balsu šaukiama? Sakoma, kad buvo. Centro direktorė tikina, kad ne kartą kreipėsi į policiją. Ši teigia atliekanti ne vieną ikiteisminį tyrimą. Rezultatas - centre gyvenančios nepilnametės ir toliau būdavo seksualiai išnaudojamos.

Kodėl? Atsakymą į šį klausimą galima gauti apsilankius pačiame Švėkšnos miestelyje ir pabendravus su jo gyventojais. Ir jis labai elementarus. Visuomenės dalis, su kuria pirmiausiai susiduria pro specialiojo ugdymo centro duris išėję jo auklėtiniai, šiuos vaikus jau seniai yra nurašiusi. Visi iki vieno „Vakaro žinių“ kalbinti švėkšniškiai apie juos kalbėjo tik neigiamai, o kai kurių žodžiai buvo tiesiog sukrečiantys.

Padaugėjo tik policijos

Užsukus šiomis dienomis į Švėkšną, į akis pirmiausiai krenta ne tik graži bažnyčia ir ramus šio nedidelio miestelio gyvenimo tempas. Nustebina gausios policijos pajėgos. Trys pareigūnų ekipažai suko ratus po centrą ar stovinėjo kas keli šimtai metrų. Patys švėkšniškiai neabejoja, kad tai tiesiogiai susiję su pastaraisiais įvykiais Švėkšnos specialiojo ugdymo centre.

„Švėkšna nuskambėjo per visą Lietuvą, tai dabar miestelyje pilna policininkų. Tačiau daugiau niekas nepasikeitė. Štai dar tik vidurdienis, o centro auklėtiniai, užuot buvę mokykloje, trainiojasi po miestelį ir renka iš šiukšlinių cigarečių nuorūkas“, - mostelėjęs ranka į vaikų būrelį sakė Saulius Rumšas.

Vyriškio teigimu, centrą sukrėtęs nepilnamečių auklėtinių prostitucijos skandalas nieko nepakeitė.

„Norite, galiu padaryti eksperimentą. Nupirkite man cigarečių pakelį ir aš nuvažiavęs į centrą už jį gausiu panelę“, - apie sunkiai suvokiamus dalykus kaip apie įprastus kalbėjo švėkšniškis.

Netiki, kad kas pasikeis

„Vakaro žinių“ kalbinti Švėkšnos gyventojai vienbalsiai tikino, kad jų miestelyje veikiantis specialiojo ugdymo centras jokios didesnės naudos auklėtiniams neduoda.

„Tai juk mažų vaikų kalėjimas. Į jį vaikus atveža iš ten, kur su jais niekas nesusitvarko ir nebenori laikyti. Nemanau, kad po šio skandalo kas nors pasikeis. Juk tų vaikų psichika jau sužalota. Dabar kalbama, kad reikia šį centrą uždaryti. O kur dės vaikus? Juk ir kitose panašiose šalies įstaigose vyksta tas pats. Skirtumas tik tas, kad Švėkšnos centro direktorė apie tai netylėjo“, - sakė Ieva Perminienė.

Kalbant apie centro darbuotojus, švėkšniškių nuomonės išsiskyrė. Vieni tikino, kad ir jie yra kalti dėl to, kas vyksta. Kiti gynė, sakydami, kad darbuotojai yra bejėgiai ką nors pakeisti.

„Su šiais vaikas niekas nesusitvarko. Nemanau, kad be svarios priežasties kai kuriuos tenka uždaryti į izoliatorių ar raminti vaistais. Kol bus centras, tol ir toliau vyks tas pats“, - konstatavo S.Rumšas.

Didžiausia vertybė - cigaretė

S.Rumšas atvirai stebėjosi, kad tik dabar visi garsiai prakalbo apie savo jaunus kūnus vyrams pardavinėjančias centro auklėtines.

„Visi jau seniai žino, kad jos už cigarečių pakelį padarys bet ką. Net vaikštant po miestelio parką mergaitės atvirai siūlosi pamaloninti už vieną cigaretę. Ir niekas jų neverčia. Jos pačios pabėgusios iš mokyklos eina prie netoliese veikiančio viešbutuko su restoranu ir siūlosi vyrams. Centras yra miestelio pakraštyje, tad mes dar net ne viską matome, kas vyksta. Mes žinome labai mažai ką. Jei pasakytų visą tiesą, kas dedasi centro bendrabutyje vakarais ir naktimis, pašiurptume dar labiau. Kalbama, kad visos į jį patekusios naujos mergaitės būna per parą išprievartaujamos“, - tikino S.Rumšas.

Jam antrino ir švėkšniškė Zina Budginienė, teigianti, kad tokių pasiūlymų sulaukia net krepšinį lauke žaidžiantys Švėkšnos jaunuoliai ar jauni vyrai.

„Gerai, jei vyras protingas. O jei ne, tai pasinaudoja už cigarečių pakelį“, - sakė Z.Budginienė.

Teigiama, kad centre užkietėjusiais rūkaliais tampama jau nuo antros klasės. Švėkšniškiai pastebi, kad miestelyje centro auklėtiniai ramiau elgiasi tik grįžę po atostogų ir aplankę tėvus ar artimuosius. Tačiau iš jų parsivežti pinigai greitai baigiasi ir jie vėl sau reikalingų daiktų prasimano įprastais būdais.

„Vietinis jaunimas jų neprisileidžia ir nebendrauja. Suaugę miestelio gyventojai taip pat juos visus gerai pažįsta. Žino, kad nepaisant amžiaus vaikai gali vogti ar dar ką padaryti, todėl tik išvydę juos einančius pro šalį ar besitrinančius prie namų akylai stebi. Jie - piktybiniai. Žmonės bijo juos net sudrausminti. Paliesi pirštu, tuoj garsiai šaukti pradės, kad yra skriaudžiami“, - teigė švėkšniškė Ingrida.

Jaučiasi nebaudžiami

Kaip niekas gerai šio specialiojo ugdymo centro gyvenimą iš vidaus pažįsta 37 metus jame virėja išdirbusi ir iki šiol visai greta jo gyvenanti 75 metų švėkšniškė Zita.

„Anksčiau čia buvo griežtesnė tvarka. Gyveno 24-28 vaikai ir visi vaikščiodavo susikibę už rankučių. O dabar jiems duota laisvė daryti ką nori ir eiti kur nori. Girdėtumėte, kokiais žodžiais jie mokytojus keikia, o prieš seseles net ranką pakelia. Ką gali vienas apsaugininkas padaryti. Vaikai dabar labai gerai žino tik savo teises, o ne pareigas. Reikėtų griežtesnės tvarkos. Aišku, yra ir geresnių vaikų, kurie susitikę pasisveikina. Tačiau dėl to kas vyksta, pačios mergaitės kaltos, nes gauna per daug laisvės“, - neabejojo švėkšniškė, kuriai saugant namus nuo nekviestų centro moksleivių, teko juos apsitverti tvora.

Pasak pačiame Švėkšnos centre esančioje užkandinėje besidarbuojančio Silvo Liebaus, šiemet miestelyje centro auklėtiniai problemų kelia mažiau nei pernai. Priežastis paprasta - daug jų už vienokius ar kitokius darbelius pakliuvo į laisvės atėmimo ar apribojimo įstaigas.

„Tie vaikai nėra geri - velnių priėdę. Jiems reikia ir išgerti, ir parūkyti. Mano dukra ten dirba mokytoja ir pasakojo tokių vykstančių dalykų, kokių joks normalus vaikas net nesugalvotų. O viskas yra todėl, kad mes kasmet elgiamės vis humaniškiau. Tad ir turime, ką turime. Tokių vaikų nei išauklėsi, nei perauklėsi. Ir neišlaikysi uždaręs, nes pabėgs. Manyčiau, kad žinant visas aplinkybes tvarka ir priežiūra tokioje įstaigoje turėtų būti griežtesnė. Kas trukdo sustiprinti apsaugą, pastatyti tvorą, kad niekas iš jos be reikalo nelakstytų ir į ją neitų“, - teigė vyras.

Beje, švėkšniškiai tikina, kad kilęs skandalas labai naudingas Šilutės rajono savivaldybės tarybai, kuri įgyvendina šio centro savininko teises ir pareigas. Neva pamario rajono valdžia jau seniai nori jo atsikratyti.

Kaip kilęs didžiulis skandalas paveikė pačius vaikus? - „Vakaro žinios“ paklausė Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorės Laimos Navickienės.

- Jie jaučiasi neteisėtai šmeižiami ir labai išgyvena. Kai kuriems iš vaikų reikalinga labai rimta pagalba. Psichologai ir visa mūsų komanda ištisai dirba, kad juos nuramintų.Viskas labai išpūsta, nes tokie ikiteisminiai tyrimai turėtų vykti konfidencialiai. Juk tai pažeidžiami vaikai, turintys didelius elgesio bei emocijų sutrikimus, specialiuosius poreikius. Visi jie yra psichikos sveikatos kabinetų įskaitoje, gulėję psichiatrinėse ligoninėse. Jie mato, seka, kas vyksta, ir nesusigaudo.

- Teigiama, kad teisėsauga šioje istorijoje nesureagavo taip, kaip turėjo reaguoti?

- Dėl panašių įvykių mes parašėme 18 pareiškimų. Kad policija nereagavo, aš tokios informacijos nesakiau. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kai kurie dar vyksta, kai kurie nutraukti neradus nusikaltimo sudėties. Tikrai buvo sureaguota.

- Kalbinti Švėkšnos gyventojai neigiamai atsiliepia apie centro auklėtinius. Ar nemanote, kad toks visuomenės priešiškumas jūsų darbą padaro beprasmį?

- Tiesa, kad švėkšniškiai psichiatrinę ligoninę vadina durnynu, o mūsų vaikus - durniais. Tačiau jūs bendravote ne su visais Švėkšnos gyventojais. Mes dalyvaujame miestelio renginiuose, rengiame savo mokyklos atvirų durų dienas ir labai daug žmonių pas mus ateina bei bendrauja su vaikais. Nemanau, kad mūsų darbas beprasmis. Didelė dalis mūsų auklėtinių įsitvirtina gyvenime. Aišku, yra ir turinčių rimtų sutrikimų, jie patenka į pensionatus ar į ligonines.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder