Įstatymų leidyba
Karui keliuose stabdyti griebtasi kraštutinių priemonių: teisės aktais siekiama dvigubai didinti baudas, konfiskuoti automobilius, tačiau Seimas pirmiausiai peršoka, o po to sako "op".
Pavyzdžiui, net neaišku, ką valstybė darys su "kelių erelių" konfiskuotomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje konfiskuoti automobiliai parduodami aukcionuose, o gauti pinigai skiriami per avariją nukentėjusiems asmenims.
Nauja Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) redakcija numato ir baudos taškų sistemos panaikinimą, o tai esą užkirstų kelią vairuotojo pažeidimų stebėjimui ir paskatintų jį nusižengti Kelių eismo taisyklėms (KET).
Kas nukentės?
Vakar Seime buvo užregistruotas priėmimui naujas ATPK su pluoštu pataisymų, griežtinančių vairuotojų ir pėsčiųjų atsakomybę už KET pažeidimus.
Bene daugiausiai diskusijų kelia teisė konfiskuoti transporto priemonę: tiek motorolerį, tiek vilkiką.
Pavyzdžiui, jei vairuotojas girtas antrą kartą sukeltų avariją, kurios metu nukentėtų žmogus, iš jo turėtų būti negrįžtamai atimta transporto priemonė ir perduota valstybės žinion.
Tokia sistema galioja Latvijoje, tačiau ten susidurta su kita problema: valstybė patiria didelius nuostolius saugant konfiskuotas mašinas.
Anot Seimo nario Eligijaus Masiulio, su eismo saugumu susiję teisės aktai priimami labai skubotai ir neapgalvotai.
"Mes dar pernai siūlėme ne konfiskuoti automobilius, o griežtinti bausmes, vairuotojo pažymėjimus atimti ilgesniam laikui: 5, 10 metų ar net iki gyvos galvos. Dabar, konfiskuojant automobilį, gali nukentėti ir nekalti žmonės - šeimos nariai. Atėmus vienintelį automobilį iš šeimos ši gali patirti labai didelių nemalonumų. Tas pats ir su įmone - ji turės iš taisykles pažeidusio vairuotojo išreikalauti patirtą žalą", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Automobilį išsimokėtinai įsigijęs KET pažeidėjas transporto priemonę konfiskavus turės padengti piniginę žalą - tiek, kiek liko išsimokėti už mašiną.
Niša korupcijai
Dar viena abejonių sukėlusi pataisa - balų sistemos už nusižengimus panaikinimas.
Kai kurių politikų nuomone, esą dabar galiojanti sistema skatina nusižengti žinant, kad teisė vairuoti nebus atimta tol, kol nebus surinkta 10 balų.
E. Masiulis nepritarė tokiai minčiai teigdamas, kad balai - prevencinė priemonė, skatinanti vairuotojus būti atidesniais.
"Balų sistemoje buvo galimybė vairuotoją stebėti, kaip jis elgiasi: ar pažeidimai atsitiktiniai, ar sistemingi", - sakė jis.
Politiką piktino pernelyg didelis baudų už KET pažeidimus skirtumas. Pavyzdžiui, jei vairuotojas važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui, jam gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.
"Tokia sistema leidžia tartis su policijos pareigūnais, skatinama korupcija. Reikia numatyti konkrečias baudas, o ne "nuo iki". Kitas dalykas - per mažai kodekse numatyta atvejų, kuomet pažeidėjas pasodinamas į areštinę paroms. Reikia ne tik parų, bet ir plačiau taikyti viešuosius darbus", - teigė parlamentaras.
Jis pastebėjo ir paradoksą tarp ATPK ir naujųjų Saugaus eismo taisyklių.
"Jei po egzamino vairuotojas įgijo teisę laikinai vairuoti automobilį, jis po dvejų metų turės dalyvauti papildomuose kursuose, ir tik tada galės gauti nuolatines teises. Tačiau jei toks vairuotojas, ką tik išlaikęs egzaminus, padaro avariją, jam pusei metų atimamos teisės. Ir po tų pusės metų jis turi dalyvauti kursuose, norėdamas gauti nuolatinę teisę vairuoti. Tad išlaikius egzaminą padaryti avariją naudingiau, nes greičiau gauni nuolatinį vairuotojo pažymėjimą", - ironizavo jis.
Nauja komisija
Vakar parlamente taip pat buvo galutinai patvirtintas pakeistas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.
Tačiau, Seimo nario Vytauto Grubliausko teigimu, jau dabar jį reikia taisyti.
"Tas pataisas reikės taisyti. Pavyzdžiui, pagal dabar priimtas taisykles nei greitosios medicinos pagalbos, nei ugniagesių, nei policijos automobiliai negalės važiuoti šviečiant raudonam signalui, užvažiuoti ant kelkraščio, kirsti ištisinę juostą", - apie naująją švyturėlių naudojimo tvarką samprotavo klaipėdietis.
Įstatymu nustatyta valstybinės eismo saugumo užtikrinimo politikos įgyvendinimą kontroliuojanti nuolat veikianti Valstybinė eismo saugumo komisija.
Anot vieno iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto rengėjų Vytauto Čepo, anksčiau tokiai komisijai vadovavo susisiekimo ministras, ir ji buvo neveikli.
"Bet kokios iniciatyvos būdavo greitai nuslopinamos ministerijoje - jos arba dingdavo, arba nepasiekdavo adresato, situacija buvo tragiška", - mūsų dienraščiui sakė jis.
Tačiau kai kuriems parlamentarams atrodė, kad komisija nėra tinkamas variantas.
"Turi būti konkreti institucija - Kelių policija. Jei bus komisija, bus krachas. Ji niekam neatsako", - sakė Julius Veselka.
Pagal naują tvarką komisijai vadovaus premjeras, tad kartelė pakelta labai aukštai. Komisijoje taip pat bus vidaus reikalų ir susisiekimo ministrai, atstovai iš Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos.
"Baudos - adekvačios situacijai"
Saulius SKVERNELIS, Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkas
Manau, kad griežtesnė tvarka dabartinėje situacijoje yra adekvati tam, kas vyksta keliuose. Balų sistema jau išsisėmė, ji buvo taikoma nuo 1994 metų. Yra nuomonė, kad balai skatina kaupti pažeidimus. Žmogus mąsto taip: jei turi tik 4 balus, vadinasi dar 4 gali gauti, ir nesistengia vairuoti saugiai.
O konfiskuoti automobiliai atsidurs Finansų ministerijos kompetencijoje. Ką su jais daryti, bus išaiškinta vėliau, Vyriausybės poįstatyminiuose aktuose. Žinoma, už parduotus automobilius gautos lėšos galėtų būti aukojamos nukentėjusių asmenų šeimoms. Jei po avarijos žmogus tapo invalidu, už pažeidėjo automobilį gauti pinigai gali būti panaudoti ir invalidų integracijos į visuomenę programai gerinti.
Kitais metais socialinių reklamų tiek televizijoje, tiek radijuje, tiek spaudoje, viešose vietose daugės. Saugaus eismo įstatymo pakeitimai įsigalios po liepos 1 dienos, o Administracinės teisės pažeidimų kodeksas - anksčiau.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą