Šis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos tyrėjams geriau pažįstamas ne kaip ikiteisminio tyrimo proceso dalyvių atstovas, o kaip kaltinamasis.
Vis kitokios istorijos
Ne taip seniai, vos lapkričio pabaigoje, Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė drauge su Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnais baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė bylą dėl S. Juziko veikų.
Bylos duomenimis, šių metų pradžioje į prokuratūrą kreipėsi du Klaipėdos miesto gyventojai, teigdami, kad iš jų buvo išviliotos tūkstantinės sumos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų atsirado ir daugiau.
Nustatyta, kad teisininkas iš kolegų ir pažįstamų pinigus skolindavosi sugalvojęs vis naujas istorijas. Kartą - kad pinigų neva reikia investicijoms į pelningą statybų verslą, kitą kartą - kad pinigai esą reikalingi jo sergančio tėvo gydymui ar žmonos firmos išpirkimui.
Turi vekselius
Nukentėję asmenys pateikė ir vekselius, patvirtinančius, jog pinigus teisines paslaugas teikusiam klaipėdiečiui skolino nuo 2014 iki 2016 metų pradžios. Įtariama, kad, pasinaudojęs nukentėjusiųjų naivumu, o gal turįs puikius gebėjimus įtikinti žmones, per šį laikotarpį apgaulės būdu savo naudai S. Juzikas galėjo įgyti daugiau nei 581 tūkstantį eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo nustatytos 27 nusikalstamos veikos, iš kurių 14 - dėl sunkių nusikaltimų.
Policijos pareigūnų teigimu, "dabartiniame tyrime surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog net prieš tai atliekamo ikiteisminio tyrimo metu S. Juzikas savo veiklos nė nemanė nutraukti, ir toliau sėkmingai išrašydavo vekselius."
Įtariama, pinigai buvo reikalingi ne pelningam statybų verslui vystyti, o galimai papirkti teisėjus bei prokurorus dėl palankesnio sprendimo priėmimo, juvelyriniai dirbiniai - įspūdžiui sudaryti ir pan.
Bandė pralobti iš valstybės
Paskutinį kartą žiniasklaidoje S. Juziko pavardė minėta 2015-ųjų vasarį, kai teismas atmetė šimtatūkstantinį jo ieškinį Lietuvos valstybei. Vyras šalį į teismą buvo padavęs už neva Klaipėdos prokuratūros bei policijos pareigūnų padarytas klaidas.
Istorija, dėl kurios S. Juzikas iš valstybės siekė prisiteisti šimtus tūkstančių litų, prasidėjo dar 2010-aisiais. Tuomet policijai apie kaimynų vagiamas malkas pranešęs klaipėdietis tikino sulaukęs keršto - buvęs sumuštas. Vyras teigė, jog jo pareiškimas policijai dingo, o jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Šis tyrimas peraugo į baudžiamąją bylą, bet S. Juzikas tuomet buvo išteisintas. Tokį teismo sprendimą prokuratūra skundė visoms instancijoms, bet nieko nepasiekė, o bylos truko net trejus metus.
Valstybę į teismą padavęs S. Juzikas reikalavo, jog Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos AVPK jam sumokėtų po 200 tūkst. litų. Tiek, jo manymu, siekia šių įstaigų darbuotojų jam padaryta neturtinė žala.
Vyras tikino, neva teismų maratono metu insultą patyrė jo tėvas, kurį reikėjo slaugyti, bylinėjimasis pakenkė ir darbinei veiklai, patirti kiti nepatogumai.
"Šios bylos galėjo ir nebūti, jeigu būtų atlikti tarnybiniai patikrinimai, pareigūnai būtų pripažinę klaidas, atsiprašę. Teisėja pasiūlė galimybę taikytis, bet prokuratūros ir komisariato atstovai yra pasirengę bylinėtis", - tada "Vakarų ekspresui" aiškino S. Juzikas, pridūręs, esą ieškinio tikslas - ne tik pinigai, bet ir "kova su sistema".
Vis dėlto teismui išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo patikslintas ieškinys "neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos", buvo atmestas kaip nepagrįstas.
Tai buvo ne pirmas S. Juziko teisinis ginčas su valstybine institucija. Anksčiau Kuršių nerijos nacionaliniame parke dirbęs teisininkas sugebėjo įrodyti, kad buvo atleistas neteisėtai, ir prisiteisė iš buvusios darbovietės per 23 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą