Vien per praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė porą kartų kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama atleisti du teisėjus - už užstatą Europolo ieškomą nusikaltėlių vadeivą paleidusį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Gediminą Viederį ir teisėjo vardą pažeminusį Klaipėdos apygardos teismo teisėją Audrių Saulėną. Kovą ir balandį atleisti dar du susikompromitavę teisėjai. Kodėl? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su Teisėjų tarybos pirmininku Gintaru Kryževičiumi.
Praėjusį ketvirtadienį šalies vadovė D. Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Gedimino Viederio atleidimo iš pareigų savo noru. Prašymą atleisti teisėjas buvo pateikęs, kai už 30 tūkst. litų užstatą paleido visoje Europoje ieškomą nusikaltėlių vadeivą gruzinų tautybės Rusijos pilietį Givį Gordeladzę.
G. Viederis tokį sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis yra ligotas, pagyvenęs. Namuose 65 metų gruzinui nurodyta būti nuo 22 iki 6 val. Tačiau vos paleistas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo įtariamasis dingo.
Penktadienį G. Viederis persigalvojo ir atsiėmė prašymą atleisti. Teisėjų tarybos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. Kryževičius teigia, kad numatoma svarstyti klausimą dėl drausmės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui kėlimo.
Kodėl G. Viederis persigalvojo ir atsiėmė prašymą atleisti, G.Kryževičius sakė nežinantis.
„Aš neklausiau jo ir niekas iš tarybos narių to neklausė. Tai žmogaus apsisprendimas. Jis turbūt mano, kad yra nepriklausoma procesinė figūra ir elgiasi pagal įstatymą. O už procesinius sprendimus neva negalima bausti. Tokia pozicija yra ne vieno jo, daug tokių teisėjų yra. Aš laikausi šiek tiek kitokios pozicijos vertindamas teisėjo nepriklausomybės turinį, - „Respublikai“ sakė G. Kryževičius. - Jis (G.Viederis - red. past.) yra priklausomas nuo įstatymo, nuo pareigos atlikti teisingumo vykdymo pareigą kuo kruopščiausiai ir kvalifikuočiausiai. Nepriklausomumas nuo kišimosi į procesinių sprendimų priėmimą yra akivaizdus imperatyvas. Tačiau kai tai perauga į teisėjo manymą, kad jis yra laisvas priimti bet kokius sprendimus - formaliai teisingus, bet objektyviai visiškai ne, - tai jau yra klaidingas suvokimas ne tik savo pareigų, bet ir nepriklausomumo principo“.
G. Viederis ne pirmas teisėjas, praėjusią savaitę sulaukęs prezidentės dėmesio. Trečiadienį D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjo A. Saulėno atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Teisėjų taryba dėl šio teisėjo atleidimo spręs rugpjūčio 2 dieną.
Kovo mėnesį kaip pažeminęs teisėjo vardą atleistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovidaitis.
Balandį prezidentė Dalia Grybauskaitė iš teisėjo pareigų atleido vaiką perėjoje partrenkusį Kauno apygardos teismo teisėją Romualdą Lincevičių.
Drausmės byla gresia ir Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjui Sauliui Remeikai, kuris netikėtai susirgo senaties termino išvakarėse. Šis teisėjas gegužės 28-ąją turėjo skelbti nutartį Joniškio rajono tarybos nario Kęstučio Mačiulio byloje, kurioje politikas buvo teisiamas dėl vairavimo neblaivus. Byla buvo vilkinama metus.
Kodėl vis dažniau girdėti apie susikompromitavusius teisėjus? G. Kryževičius sako, kad šiemet, palyginti su pernai, dekretų dėl teisėjų atleidimo buvo mažiau. O tai, kad teismai apsivalo, yra pozityvus dalykas.
„Natūralu, kad teismų sistema turi išsivalyti. Tai akivaizdu. Prezidentė juk nesikreipia be reikalo, o pagal aplinkybes. Žmonės painioja įvairiausius interesus. Tarp mūsų yra žmonių, kurie savo nepriklausomumą supranta kaip nepriklausomumą nuo visko, nuo įstatymo. Kaip ir bet kurioje didelėje bendruomenėje, yra visokių žmonių“, - sakė G. Kryževičius.
Teisėjų tarybos pirmininkas apgailestavo, kad dėl susikompromitavusių teisėjų menksta visuomenės pasitikėjimas teismų sistema.
„Aš esu įsitikinęs, kad mes patys save spardome. Manau, visuomenė turi pagrindo sakyti, kad mes nesusitvarkome su pareigomis“, - teigė G. Kryževičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą