Kaip manote, kokia būtų visuomenės reakcija, jei Lietuvoje žurnalistas parašytų, kad ligoninėje dirbantis gydytojas serga AIDS? Be abejo, ji pasipiktintų gydytoju, o ne žurnalistu, parašiusiu apie tai.
Kitaip yra Anglijoje. Neseniai vienas šios šalies teismas, nagrinėjęs bylą dėl garbės ir orumo, pripažino, jog gydytojas, sergantis AIDS, turi teisę į privatumą, t.y. jog žurnalistas negalėjo apie tai viešai rašyti.
Kad visuomenės, žurnalistų bei pačių teisininkų (teisėjų) požiūris į daugelį dalykų kinta ir Lietuvoje, praėjusią savaitę pripažino Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas V. Valančius, kalbėjęs šios asociacijos valdybos narių susitikime su Vakarų Lietuvos žurnalistais.
Pasak teisėjo, ankstesniais metais vykusiuose tokio pobūdžio išvažiuojamuosiuose posėdžiuose teisėjai su žurnalistais kur kas sunkiau rasdavę bendrą kalbą, ir vieni, ir kiti gindami savo tiesą, būdavę kategoriškesni. Pastaruoju metu, tokiems susitikimams tapus tradiciniais, susikalbėjimo tarp žurnalistų ir teisėjų ženklų matoma vis daugiau. Jau vėliau, baigiantis diskusijai, negausiai į susitikimą atėję vietos žurnalistai irgi pripažino tokių susitikimų naudą bei išreiškė norą rengti bendrus teisėjų ir žurnalistų seminarus.
Pagrindinę temą - teismų praktiką, nagrinėjant garbės ir orumo bylas, aptarė Aukščiausiojo teismo teisėjas Algis Norkūnas. Jis akcentavo, jog pastaruoju metu kinta ieškovų, besibylinėjančių dėl garbės ir orumo, kontingentas - anksčiau teismuose savo garbę ginti buvo pamėgę Seimo nariai, dabar tai dažniau daro rajonų lygio valdininkai, o savo privataus gyvenimo neliečiamumu ypač yra susirūpinę turtingiausieji Lietuvos žmones.
Teisėjas pasidžiaugė, jog nepasitvirtino kai kurių leidėjų nuogąstavimai, jog padidinus baudas kai kurie leidiniai bankrutuos. Pasak prelegento, Lietuvoje per metus priteisiamos vidutinės žalos dydis sudaro tik 4400 litų.
Susitikimo metu buvo nemažai diskutuota apie tai, ar vienas žmogus gali dėl savo garbės ir orumo bylinėtis beveik visuose Lietuvos teismuose. Nors teisėjai iš dalies ir įžvelgė tokių itin aktyvių piliečių piktnaudžiavimo teise apraiškų, tačiau sakė, kad Lietuvos įstatymai įpareigoja teismus nagrinėti kiekvieną piliečio ieškinį, nepriklausomai nei nuo jų turinio, nei nuo tų pareiškimų skaičiaus. Kaip vaizdžiai sakė A. Norkūnas, neretai teismai tokių piliečių atžvilgiu yra priversti atlikti ir socialinę funkciją.
Kaip galima buvo suprasti iš vietos teisėjų replikų, jiems ne itin patiko asociacijos pirmininko patikinimas, jog demokratinėje visuomenėje ir žurnalistai, ir net paprasti žmonės po teismo nuosprendžio turi teisę jį komentuoti bei su juo nesutikti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą