Teisėjų ir prokurorų klaidas apmokės mokesčių mokėtojai

Teisėjų ir prokurorų klaidas apmokės mokesčių mokėtojai

Sprendimas

Vakar teismas konstatavo, kad asmens tapatybės tinkamai nenustatę bei kalėti svetima pavarde prisidengusiam asmeniui leidę teisėsaugininkai suklydo netyčia. Jų klaida valstybės mokėtojams atsieis 6 tūkst. litų.

Vakar Klaipėdos apygardos teisme paskelbtas sprendimas civilinėje byloje, kurioje 33 metų klaipėdietis Rolandas Razgaitis prašė Lietuvos valstybės atlyginti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismo veiksmais jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kitoje barikadų pusėje šioje byloje atsidūrė valstybė, Generalinė prokuratūra ir Šiaulių policijos komisariatas.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius ieškovo prašymą patenkino iš dalies bei priteisė jam 329 litų turtinės ir 6 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. Žalą turės atlyginti valstybė. Vyriškiui liko galimybė šį sprendimą apskųsti.

"Teismas pripažįsta, kad tyrėjai ir teisėjai tinkamai nenustatė kaltinamojo tapatybę, nors turėjo tam galimybę. Prie bylos buvo pridėti paso duomenys, nuotrauka, tad buvo galima juos sulyginti ir nustatyti, kad prieš juos stovi kitas žmogus.

R. Razgaitis ir jo tėvai patyrė moralinę žalą. Liudytojas patvirtino, kad dėl tariamo teistumo sumenkinta jo reputacija. Manau, moralinė žala nesiekia prašomos 120 tūkst. litų sumos - juk bausmę atliko ne R. Razgaitis", - argumentavo Ž. Bertašius.

Anot teisėjo, prokurorai ir tyrėjai suklydo netyčia, tad jų veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

"Civilinė teisė numato, kad už darbuotojų klaidas atsako darbdavys. Valstybės tarnautojų atsakomybę numato specialus civilinis kodeksas", - sakė Ž. Bertašius, konstatavęs, kad už teisėsaugininkų klaidas mokės mokesčių mokėtojai.

Vakar skelbiant sprendimą R. Razgaitis nedalyvavo, tad teismo verdiktą išgirdo iš "Vakarų ekspreso". "Tik 6 tūkst. litų? Jie suklydo netyčia? Nors bylinėtis ir nepatinka, teks. Skųsiu šį sprendimą", - sakė jis.

Neteko darbo

Verslininkas R. Razgaitis tik 2004-aisiais, gavęs Šiaulių antstolio prašymą apmokėti teismo išlaidas, sužinojo, kad dar prieš penkerius metus šiame mieste buvo nuteistas už vagystę.

"1999 metais teko apsilankyti policijoje - buvo pranešta, kad neva į kažką negero įsivėliau Šiauliuose. Parašiau pareiškimą, jog minimu laiku Šiauliuose nesilankiau, pridėjau paso kopiją ir tuo viskas baigėsi. Po 5 metų gavau antstolio pranešimą, kad turiu apmokėti teismo išlaidas.

Sužinojau, kad mano pavarde ir asmens kodu prisistatęs žmogus Šiauliuose buvo nuteistas už vagystę, sėdėjo už grotų bei buvo paleistas už gerą elgesį pirma laiko", - tokią pritrenkiančią istoriją papasakojo R. Razgaitis.

Klaipėdiečiui pradėjus aiškintis, kaip taip galėjo atsitikti, jo darbovietėje - bendrovėje "Vandens kelias" - pradėjo lankytis policininkai. Jų skambučių netrūko ne tik vyriškio, bet ir jo tėvų namuose. R. Razgaitis buvo minėtos bendrovės bendrasavininkis, tad tarp akcininkų, išgirdus apie tai, jog jis neva nuslėpė teistumą, kilo konfliktas.

Anot R. Razgaičio, dėl pablogėjusios reputacijos jis netekęs įmonės, tada įkūręs naują bendrovę. Vyras iš valstybės prašė priteisti 120 tūkst. litų žalai atlyginti.

Kartu žaidė krepšinį

R. Razgaitis tikina žinantis, kas jo duomenimis pasinaudojo. Tik gavęs pranešimą iš antstolių, jis prisiminė pokalbį su giminaičiu. Pastarasis papasakojo, esą vienas R. Razgaičio draugas, du kartus teistas Raimondas Dunauskas, grįžo iš kalėjimo bei gyrėsi ten sėdėjęs svetimu vardu.

R. Razgaitis pasakojo su bendraamžiu R. Dunausku kažkada sporto mokykloje kartu žaidęs krepšinį. "Jam nebuvo sunku gauti mano asmens kodą", - sakė verslininkas.

R. Razgaitis, anot teisininkų, R. Dunausko paduoti į teismą negali - esą Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę tik už pareigūno vardo pasisavinimą. Kita vertus, šiai istorijai jau sukakusi senatis.

Beje, paaiškėjus apgavystei R. Dunauskas buvo nuteistas už minėtą vagystę jau savo vardu, tačiau antrą kartą už grotų nebesėdo, nes numatytą laiką ten jau buvo praleidęs.

Įtarimų nekilo

Pasak klaipėdiečio, Šiaulių prokurorai pripažino kolegų klaidas. R. Razgaitis jiems pateikė dokumentus, jog tuo metu, kai "sėdėjo kalėjime", sėkmingai dirbo vienos bendrovės vadybininku ir važinėjo į užsienį. Be to, buvo atlikta portreto analizė - byloje esanti įtariamojo nuotrauka net nebuvo panaši į klaipėdiečio. Ekspertai patvirtino, kad joje - R. Dunauskas.

Pasirodo, Šiaulių miesto apylinkės teismas R. Razgaičio vardu prisistačiusio asmens bylą buvo atsivertęs keletą kartų, tačiau nieko įtartina nepastebėjo.

1999 metų gruodį už vagystę jam buvo paskirti 2 metai nelaisvės bei nutarta konfiskuoti pusę turto. Po trijų mėnesių tame pačiame teisme išnagrinėtas nuteistojo prašymas sumažinti bausmę.

Žaneta SKERSYTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder