Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ vyresnioji buhalterė apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės apskaitą. Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 metų vasario mėnesio 86 atvejais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė darbo užmokesčio priskaitymo darbuotojams, iš viso beveik 16 tūkstančių eurų, bei darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojams, iš viso daugiau kaip 12 tūkstančių eurų. Dėl ko apskaitos registre „Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“ neužregistravo mokėtino į Valstybės biudžetą beveik 3 tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio, apskaitos registre „Mokėtinos socialinio draudimo įmokos“ neužregistravo mokėtinų mokesčių ir įmokų į VSDF biudžetą nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso daugiau kaip 6 tūkstančius eurų.
Be to ji kaltinta tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, o būtent, kad ji minėtu laikotarpiu veikdama kartu su UAB „Klaipėdos mėsinė“ pirkimų vadovu ir kitais ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytais įmonės darbuotojais, iš tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, be apskaitos dokumentų įsigijo kiaulių skerdieną, kurią be apskaitos dokumentų pardavė kitoms įmonėms, iš viso už beveik 600 tūkstančių eurų ir PVM sąskaitomis faktūromis nepagrindė realizavimo pajamų bei veikdama per UAB „Klaipėdos mėsinė“ vyr. buhalterę, nesupratusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio 10 atvejų PVM deklaracijose pateiktose per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai, įrašė ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą.
UAB „Klaipėdos mėsinė“ byloje buvo kaltinama, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, veikdama per įmonės vyr. buhalterę, nesant pakankamos juridinio asmens vadovo – generalinio direktoriaus priežiūros ir kontrolės organizuojant buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Įmonės generalinis direktorius buvo kaltinamas aplaidžiu apskaitos tvarkymu, neužtikrino, kad į UAB „Klaipėdos mėsinė“ apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat neužtikrino, kad buhalterė visais atvejais bendrovės apskaitoje registruotų darbuotojams priskaičiuotą ir faktiškai išmokėtą darbo užmokestį.
Kaltinamoji buhalterė savo kaltės nepripažino ir teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė. Įmonės pirkimų vadovas kaltu taip pat neprisipažino ir tvirtino, kad į jo pareigas neįėjo kontroliuoti ar visos sąskaitos yra įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Apie tai, kad dalis žalios mėsos buvo vežama be apskaitos dokumentų, jam nežinoma. Įmonės generalinis direktorius kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, atliko visas būtinas priemones dėl apskaitos organizavimo pagal savo pareigybes. Kaltinamojo „Klaipėdos mėsinė“ atstovas parodė, kad dėl bendrovei pareikšto kaltinimo kaltės nepripažįsta, nes bendrovėje nebuvo vykdoma apgaulinga buhalterinė apskaita. Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos gerinimo buvo investuota labai daug piniginių lėšų, įdiegti visi aukščiausio lygio standartai. Bendrovėje nenustatyta nei mėsos trūkumų, nei pinigų pertekliaus.
Motyvuodamas nuosprendį teismas nurodė, kad nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, tačiau buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu). Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris ją tvarko. Byloje nustatyta, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ generalinis direktorius tinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, nes bendrovėje veikė ne tik atskira savarankiška buhalterinės apskaitos tarnyba, o buvo sukurtas visas Ekonomikos ir finansų padalinys. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad įmonės generalinis direktorius nepadarė nusikaltimo, nes nėra šio nusikaltimo subjektas. Kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo atžvilgiu teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Spręsdamas UAB „Klaipėdos mėsinė“ kaltės klausimą, teismas pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė įmonei kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais. Bylos kontekste įmonės vadovaujantys asmenys, turintys teisę atstovauti juridinį asmenį, šioje byloje nebuvo kaltinami jokiomis nusikalstamomis veikomis, o įmonės generalinis direktorius – išteisintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo juridinis asmuo gavo kokią tai naudą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas UAB „Klaipėdos mėsinės“ atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Teismo daroma išvada, kad UAB „Klaipėdos mėsinė“ pirkimų vadovas su bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu nebuvo susijęs. Jam taip pat nebuvo suteikta teisė išrašyti sąskaitas faktūras. Byloje nustatyta, kad ir vyresnioji buhalterė nebuvo atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl pirkimų vadovas negalėjo jai padėti apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, taigi buvo išteisintas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodyta, kad skerdiena buvo įsigyta ir parduota be apskaitos dokumentų, tačiau pačiame kaltinime detaliai išvardintos visos PVM sąskaitos – faktūros, pagal kurias kitoms įmonėms buvo tiekiama skerdiena. Be to, nors byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad neapskaityta skerdiena buvo vežama UAB „Klaipėdos mėsinė“ transportu, byloje iš esmės nebuvo tiriama už kieno lėšas buvo įgyjama ši skerdiena – ar tai buvo UAB „Klaipėdos mėsinė“ lėšos, ar kokių tai privačių asmenų. Be to nebuvo nustatyta, kas gavo naudos, pardavus šią skerdieną – ar bendrovė, ar kiti fiziniai asmenys; nenustatyta kam atiteko pinigai, gauti už parduotą skerdieną, todėl kategoriškai negalima teigti, kad tai buvo įmonės nelegali veikla, neatvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatavo, kad, įmonės buhalterės veikoje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, susijusios su neapskaitytos skerdienos įsigijimu ir pardavimu, nėra nusikaltimo sudėties privalomojo požymio – subjekto. Be to, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad neapskaityta skerdiena priklausė UAB „Klaipėdos mėsinė“, o ne atskiriems šios bendrovės darbuotojams, todėl buhalterę šioje dalyje teismas išteisino.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, buhalterės įvykdyta nusikalstama veiką dalyje dėl neapskaitytų atlyginimų (premijų) išmokėjimo UAB „Klaipėdos mėsinė“ darbuotojams, teismas pripažino įrodyta ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad įvykdytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į tai, kad buhalterė neteista, dirba, be to šiuo metu serga sunkia liga. Teismas už padarytą nusikalstamą veiką jai skyrė beveik 6 tūkstančių eurų baudą.
Rašyti komentarą