Prieš beveik du metus apylinkės teismas pripažino vyrą kaltu dėl to, kad dirbdamas Palangos miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju savo darbo kabinete iš asmens priėmė kyšį. Teigta, jog neva vieno nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo projekto vadovas už gerų tarpusavio santykių palaikymą bei techninio projekto suderinimą įdavė jam minėtus pinigus.
Nuosprendį S. Bradūnas apskundė Klaipėdos apygardos teismui, dėl kurio sprendimo – atmesti architekto skundą – vėliau vyras kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT). Šio teismo kolegija pažymėjo, kad draugiškų santykių su konkrečiu asmeniu palaikymas ar užsakovo jam suradimas nėra teisės aktuose apibrėžtos Architektūros ir urbanistikos skyriaus ar vyriausiojo architekto funkcijos, todėl, remiantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis bei minėta jo aiškinimo praktika, atlygio už šiuos veiksmus priėmimas negali būti laikomas kyšininkavimu. Teismas nurodė, kad tokia kaltinimo formuluotė, jog šiuos veiksmus S. Bradūnas atliko pažeisdamas įstatymų nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją deramai, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, savo prasme labiau atitiktų piktnaudžiavimo požymius. LAT išnagrinėjus kasacinį skundą, baudžiamoji byla buvo grąžinta dar kartą nagrinėti apeliacine tvarka.
Skundą nagrinėjusi naujai sudaryta Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nutarčių dėl operatyvinių veiksmų (patekimo į S. Bradūno darbo kabineto patalpas, jose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų, daiktų apžiūros, techninių priemonių įrengimo) sankcionavimo turinys nevisiškai tiksliai atitiko įstatymo reikalavimus. Jose tik abstrakčiai buvo nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nusikaltimai, apie kuriuos siekta gauti informacijos, nebuvo tiksliai kvalifikuoti. Taip pat nenurodyti konkretūs asmenys, iš kurių, galbūt, nuolat buvo reikalaujama kyšių, ir projektai, kuriems neteisėtai gali pritarti ir juos suderinti išteisintasis. Pažymėta ir tai, kad 2008 m. sankcionavus ir pradėjus telefono pokalbių pasiklausymą tik po daugiau negu trejų metų pareigūnai užfiksavo vyriškių pokalbį, kuriuo grindžiamas minėto nusikaltimo padarymas. Teismo nuomone, operatyviniai veiksmai negali tęstis begalę laiko, jų trukmė turi būti optimali.
Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad duomenys, gauti atliekant nurodytus operatyvinius veiksmus, negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu bei tinkamais įrodymais. Todėl jie nevertinti ir asmens kaltė šiais duomenimis negrindžiama.
Apygardos teismo nuosprendyje pažymėta ir tai, kad kaltinimas, jog S. Bradūnas priėmė iš asmens piniginį atlygį už savo tiesiogiai vykdomas tarnybines funkcijas, neturi teisinio pagrindo. Pasak teisėjų kolegijos, statinio techninis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas ir teisės aktai nenumato Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo techninių projektų pritarimo (suderinimo). Todėl S. Bradūno veiksmai neturėjo jokios reikšmės, nes ir be jo pagal pateiktą techninį projektą buvo galima išduoti statybą leidžiančius dokumentus.
Apygardos teismas panaikino vyrui taikytą 3000 litų (868,86 eurų) konfiskavimą bei 61,72 Lt (17,87 Eur) proceso išlaidų priteisimą.
Išteisinamasis nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti per tris mėnesius kasacine tvarka skundžiamas LAT.
*
Pažymima, kad perdavus šią bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinimą – pripažinti, kad S. Bradūnas, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Taip asmeniui ne tik būtų pasunkėję kaltinamai, bet ir grėstų griežtesnė baudžiamoji atsakomybė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiam teismui nesuteikiami įgaliojimai pakeisti nusikaltimo faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kai S. Bradūno apeliaciniame skunde (prokuroras nuosprendžio neskundė) to nebuvo prašoma. Pagal LAT praktiką nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau (pavyzdžiui, nuteistojo teisinę padėtį sunkinančių aplinkybių patvirtinimas, paskirtos bausmės sugriežtinimas, priteistos sumos žalai atlyginti padidinimas ir pan.), negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą