Garbaus amžiaus moteris buvo kaltinama tuo, kad neteisėtai versliškai ėmėsi finansinės veiklos ir neturėdama tam būtinos licencijos ir neįregistravusi individualios veiklos per 9 metus suteikė ne mažiau kaip 21 paskolą, bendra suma 274 364,32 Eur, ne mažiau nei 15 fizinių asmenų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu moteris atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nes teismas atsižvelgė į garbų moters amžių (ji yra 85 metų), serga sunkiomis ligomis, skolinimo veiklos nebevykdo.
Apeliantė su teismo nuosprendžiu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad ji tapo nebepavojinga, nesutiko ir prašė ją išteisinti, teigdama, kad nepadaryta nusikalstama veika, t. y. jeigu ji būtų vykdžiusi finansinę veiklą, jai, kaip fiziniam asmeniui, nebūtų reikėję leidimo ja verstis, nes pagal įstatymą toks leidimas yra būtinas juridiniams asmenims. Moters skunde akcentuojama, kad ji visą laiką gaudavo nemažą pensiją, užsiėmė patalpų nuoma, iš to irgi gaudavo pajamų, todėl pinigų skolinimas nebuvo jos pagrindinė ir (ar) reikšminga veikla, iš pinigų skolinimo ji negaudavo jokių pajamų.
Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės savo kaltės nepripažino teigdama, jog pinigus skolino fiziniams asmenims „iš geros širdies“, siekdama jiems padėti, palūkanų neskaičiuodavo, iš paskolintų pinigų jokių papildomų pajamų negavo.
Vis dėlto teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visiškai pakanka išvadai, kad moteris versliškai, neturėdama leidimo ir neįregistravusi individualios veiklos, užsiėmė finansine veikla. Ji pinigus skolindavo fiziniams asmenims jiems pasirašant paskolos dokumentus, kuriuose buvo nurodoma ne realiai fiziniams asmenims paskolinta pinigų suma, o suma su jau iš anksto apskaičiuotomis palūkanomis.
Dalis liudytojų nurodė, kad asmeniškai moters nepažinojo, o į ją dėl paskolos suteikimo kreipėsi iš pažįstamų ar artimų žmonių išgirdę, kad moteris skolina fiziniams asmenims pinigus už palūkanas, arba radę skelbimus spaudoje ar internete, sužinoję per nekilnojamojo turto agentūras.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai tik patvirtina, jog, skolindama pinigus fiziniams asmenims, ji siekė finansinės naudos, ją gavo ir tai buvo ne tik papildomas, bet ir nuolatinis jos pajamų šaltinis.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą