Į teismo posėdį atvykę nukentėjusieji kelių 1950 metais iš Biržų krašto ištremtų šeimų nariai neslėpė nelaiką pykčio susenusiam ir ligotam teisiamajam, kurį į posėdį atlydėjo žmona.
Antanina Baronaitė, kuri su tėvais ir dviem seserimis buvo išvežta iš Sungailių kaimo į Chabarovsko kraštą, žadėjo atleisti J.Gailiūnui už prieš daugiau nei 60 metų prasidėjusias kančias. Moteris sakė kaltųjų neieškojusi, ar tikrai teisiamasis dalyvavo tremiant jos šeimą, nežinanti. Bylos duomenimis, 22 metų J. Gailiūnas tada buvo NKVD įgaliotinis.
Ir kiti tremtiniai buvo pasirengę būti atlaidūs teisiamajam.
Prasidėjus teismo posėdžiui, J.Gailiūno advokatas pareiškė reikalaujantis teisėjo nusišalinimo. „Tėvai, dėdės, iš viso 8 asmenys, buvo ištremti, todėl teisėjas gali būti suinteresuotas šios bylos baigtimi“, - taip reikalavimą motyvavo advokatas.
Nors nukentėjusieji ir prokuroras laikėsi nuomonės, kad teisėjo biografija nesutrukdys objektyviai išnagrinėti bylą, P. Šimkus priėmė nutartį nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti. Nutartyje jis išdėstė, kad 1948 metais iš Klaipėdos apskrities į Krasnojarsko kraštą buvo ištremtos jo būsimo tėvo ir būsimos motinos šeimos, o trys motinos broliai žuvo partizanaudami.
Per dvidešimt teisėjavimo metų teisėjui P.Šimkui šis klausimas nebuvo iškilęs.
„Anksčiau tokių bylų nebūdavo, nes Baudžiamojo kodekso 102 straipsnis - civilių trėmimas ar perkėlimas - palyginti naujas, atsirado tik 2003 metais“, - aiškino situaciją teisėjas.
Jis svarsto, kad tuo pačiu pagrindu, ko gero, proceso dalyviai galėtų reikalauti jo nusišalinimo ir dažniau pasitaikančiose genocido bylose. Tačiau, tvirtina P.Šimkus, jis tokias bylas yra nagrinėjęs tik būdamas teisėjų kolegijose ir niekam tokių klausimų nebuvo kilę.
Šį kartą jo biografija užkliuvo, nes su J.Gailiūno gynėju P.Šimkus daugiau nei prieš dvidešimt metų dirbo prokuratūros sistemoje.
Teisėjas mano, kad jo biografija nebus kliūtis ateityje nagrinėti civilių trėmimo bylas. „Aš manau, kad tokias bylas galiu nagrinėti, pats nenusišalinsiu, jeigu man kas nors nereikš nušalinimo. Nebent aš įspėsiu proceso dalyvius apie tai, o jie galės pasakyti savo nuomonę. Neturiu kažkokių nuoskaudų, kurios atsilieptų darbui, tai nesusiejami dalykai“, - aiškino teisėjas P. Šimkus.
Civilių trėmimu kaltinamo J.Gailiūno bylą apygardos teismo pirmininkas turės perduoti kitam teisėjui.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą