Vėl prašo ištirti kino teatro Palangoje pardavimą

Vėl prašo ištirti kino teatro Palangoje pardavimą

Kultūros ministerija siekia, kad prokurorai nuodugniai ištirtų kino teatro Palangoje pardavimo aplinkybes ir įvertintų buvusio „Lietuvos kino“ generalinio direktoriaus Juozo Koreivos elgesį.

Ministerijos kanclerė Nomeda Zienkienė jau antrą kartą skundžia prokurorų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to.

Skundas parašytas Generalinei prokuratūrai bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Martynui Jovaišai.

„(...) prašome įvertinti nurodytas bendrovės vadovo veikimo prieš akcininko valią aplinkybes, kurios, ministerijos nuomone, prokuroro nebuvo įvertintos, tačiau turi esminės reikšmės, vertinant bendrovės vadovo elgesį, kaip galimą piktnaudžiavimą savo padėtimi ir jam suteiktų įgaliojimų viršijimą, veikimą priešingai atstovaujamos tarnybos interesams, darant žalą valstybei ir menkinant valstybės tarnybos (šiuo atveju valstybės tarnautojo pareigoms prilyginto kito asmens) autoritetą“, - rašoma dokumente.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikaltimo požymių ir to, kad bendrovės vadovas bei kiti asmenys negavo iš to sandorio sudarymo turtinės ar kitokios naudos.

Kino teatro patalpos J.Basanavičiaus gatvėje Palangoje 2012 metų rugsėjį už 1,4 mln. litų parduotos bendrovei „Kauno grūdai“.

Sandorį tyrę prokurorai pareiškė, kad buvo padaryti neesminiai pažeidimai, o visas pirkimas įvykdytas teisėtai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, bendrovės vadovui ir kitiems asmenims neviršijant įgaliojimų, nepiktnaudžiaujant savo padėtimi ir nesiekiant iš to jokios asmeninės naudos.

Su tokia išvada nesutinka Kultūros ministerija. Ji atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dar pernai liepą savo nutartyje pareiškė, kad „yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškime nurodytoje situacijoje yra požymių nusikaltimo“ ir įpareigojo prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą.

Kadangi prokurorai antrą kartą tyrimą nutraukė, Kultūros ministerijos kanclerė N.Zienkienė vėl prašo šį sprendimą panaikinti.

Ministerijos teigimu, turtas kurorte parduotas prieštaraujant Kultūros ministerijai ir slepiant nuo jos sandorį. Anot jos, 2010-2012 metais turto pardavimą mėgino stabdyti tuometiniai kultūros ministrai Remigijus Vilkaitis ir Arūnas Gelūnas. Domintis kino teatro likimu dabartiniam ministrui Šarūnui Biručiui, „Lietuvos kino“ vadovas esą teigė, kad jo parduoti neplanuojama, niekas šiuo turtu nesidomi, bet netrukus pasirašė pardavimo sutartį.

Kultūros ministerija pabrėžė, kad turtas parduotas neturint būtino jos sutikimo.

„Bendrovės vadovo veikimo neteisėtumą ir tyčią šiuo atveju dar labiau sustiprina argumentas, kad jis, nors ir teigė, kad parduodamas turtą veikė bendrovės naudai, kadangi, anot jo, bendrovės finansinė situacija buvo labai bloga, tačiau, pardavus turtą, didžiosios dalies už pardavimą gautos sumos (1,1 mln. litų) nepanaudojo skoloms padengti, o padėjo į banką kaip indėlį. Akivaizdu, kad parduoto turto pajamos nebuvo taip skubiai reikalingos, gelbėjant bendrovės finansinę padėtį“, - tvirtinama Kultūros ministerijos rašte.

Jame taip pat akcentuota, kad kino teatras buvo išnuomotas, už tai per metus „Lietuvos kinas“ gaudavo per 80 tūkst. litų.

Be to, ministerijai kelia abejonių kaina, už kurią parduotas pastatas. Šiemet ji užsakė šio turto vertinimą. Bendrovė „Resolution valuations“ nustatė, kad 2012 metų rugsėjį kino teatro rinkos vertė buvo 2,47 mln. litų, tai yra daugiau negu 1 mln. litų didesnė už pardavimo sumą.

J.Koreiva „Lietuvos kinui“ nebevadovauja.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder