Atgarsiai
Pastarosiomis dienomis šimtus Lietuvos interneto svetainių sovietine atributika ir keiksmažodžiais subjauroję vadinamieji hakeriai tik dar kartą priminė, kad net valstybės saugumui grėsmę keliančio internetinio nusikaltimo klestėjimui mūsų šalyje sąlygos yra kone idealios.
Savaitgalio metu po įsilaužimo į informacinių technologijų paslaugų teikėjo "Hostex" serverį nukentėjo per 300 svetainių, tarp kurių buvo ir valstybinių institucijų - Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Palangos savivaldybės, įvairių organizacijų, įmonių tinklalapiai.
Preliminariais duomenimis, atakos įvykdytos iš serverių, esančių Vokietijoje, taip pat kai kuriose Azijos šalyse.
Panašūs įsilaužimai į serverius - bene dažniausiai pasitaikantys kibernetiniai nusikaltimai Lietuvoje, tačiau, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šalyje dar nebuvo tokio atvejo, kai vadinamieji hakeriai vienu metu smogtų tokiam kiekiui tinklalapių.
Projektus užmiršo
Pasak RRT Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vadovo Ryčio Rainio, pirmieji pranešimai apie įsilaužimus buvo gauti šeštadienį, jų sulaukta sekmadienį, o vakar jų jau nebuvo. R. Rainys viliasi, kad pastarieji įvykiai paskatins atitinkamas tarnybas stiprinti jėgas kovai su internetiniais nusikaltėliais.
"Teisinė bazė kovai su hakeriais iki šiol lieka nepakitusi, gal dabar bus daroma", - sakė jis.
Balandžio pradžioje, kai kelios interneto svetainės, tarp jų - ir "Vakarų ekspreso", nukentėjo nuo "Dos" atakų, R. Rainys mūsų dienraščiui teigė, kad dar 2006 metais buvo parengtas Tinklų ir informacijos saugumo įstatymo projektas, bet jis nusėdo valstybinių institucijų stalčiuose.
Šiuo metu už internetinius nusikaltimus Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato daugiausiai 3-4 metus nelaisvės, trūksta specialistų, galinčių kovoti su hakeriais. Šalyje lig šiol pavyko rasti interneto nusikaltėlius ir iškelti jiems baudžiamąsias bylas.
Tuo tarpu šių metų gegužę septynios NATO šalys - Vokietija, Slovakija, Latvija, Lietuva, Italija, Estija ir Ispanija - sutarė įkurti ir finansuoti apsaugos nuo kibernetinių atakų centrą Taline. Jo steigimą paspartino Estijos patirtos kibernetinės atakos praėjusiais metais, Estijos Vyriausybei nutarus iš Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į kitą vietą.
Perspėjo
Savaitgalio atakos buvo suplanuotos.
"Perspėjimo apie jas sulaukėme praėjusią savaitę, savo ruožtu pranešėme atitinkamoms tarnyboms. Kokiu tikslu jos surengtos, nėra žinoma. Aišku tik tiek, kad spragos, kuriomis pasinaudota, buvo pakankamai žinomos", - sakė Vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento vadovo pavaduotojas Saulius Jastiuginas.
Gediminas Kirkilas žiniasklaidai šeštadienį sakė, jog valstybės institucijos pasiruošusios galimoms atakoms, veikia tam tikra apsaugos sistema. Ministro pirmininko potvarkiu birželį sudaryta darbo grupė kibernetinio saugumo klausimams išnagrinėti ir parengti siūlymus dėl tokio saugumo stiprinimo.
Remiantis naujienų agentūros BNS pranešimu, Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas neatmetė versijos, kad įsilaužimai surengti po to, kai Seimas neseniai priėmė įstatymo pataisas, kurios sulygino buvusios SSRS ir nacių simboliką bei uždraudė jas naudoti susirinkimuose bei mitinguose.
Tyrimo nekomentuoja
"Šiuo metu komentuoti nieko negalime - dirbame tai, kas mums priklauso. Vyksta tyrimas, bendradarbiaujame su RRT. Laukiam, kol kreipsis nukentėjusieji", - vakar sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininkas Tomas Ulpis.
"Vakarų ekspresui" nepavyko sužinoti ir Valstybės saugumo departamento reakcijos į pastaruosius įvykius - institucijos atstovai situacijos nekomentuoja.
Valdas PRYŠMANTAS
"Nagrinėsime komitete"
Alvydas SADECKAS, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
Pagal esamą situaciją galima sakyti taip: tai aiškios kibernetinės atakos prieš Lietuvą. Kitaip negaliu vertinti. Be abejo, tai kelia grėsmę mūsų valstybės nacionaliniam saugumui. Dabar turi labai rimtai tyrimu užsiimti atsakingos institucijos, vadinamoji kibernetinė policija. Būtina užkirsti kelią panašiems atvejams.
Aišku, galima svarstyti, ar pakankamai politikai skiria dėmesio kovai su internetiniais įsilaužėliais, tačiau pirmiausiai reikia įvertinti, ar visus pajėgumus išnaudoja ir teisėsaugos institucijos. Todėl būtinai tą klausimą kelsime komiteto posėdyje, kviesime policijos, kitų institucijų atstovus ir tik po to priimsime sprendimus. Be abejo, akivaizdu, kad reikia tobulinti įstatyminę bazę, griežtinti atsakomybę. Mes jau prieš keletą metų nagrinėjome kibernetinių nusikaltimų prevencines priemones, jos buvo priimtos, tad reikia išsiaiškinti, kaip jos veikia.
Kalbant apie politines pasekmes galiu prognozuoti, kad diplomatinėje erdvėje bendras fonas bus neigiamas. Juk atakos jau tapo masinės. Tai - viešos akcijos, ir problemą reikia vertinti labai rimtai. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei būtų įsilaužta į Ignalinos atominės elektrinės elektroninę sistemą?.. Dabar tai, kas vyksta, yra savotiškas pasityčiojimas, "sugebėjimų" demonstravimas, bet realiai grėsmė didesnė.
"NATO nepadės"
Albertas SEREIKA, parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas
Kategoriškai dėmesys internetinių nusikaltimų tyrimui yra nepakankamas: trūksta ne tik politinių sprendimų, bet ir pačių specialiųjų tarnybų informacijos visuomenei. Reikia nuolat pabrėžti, kad nusikaltimai - labai rimti. Bankai, privačios struktūros turi gerų specialistų, tačiau valstybinių institucijų lygiu pilna spragų. Įsivaizduojate, kad galima vienu nuspaudimu kaip tualete "nuleisti" pusę ligoninės? Arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemą?
Ir šioje vietoje nei NATO, nei Europos Sąjunga nepadės. NATO gali atskiriems, pavieniams objektams skirti finansavimą. Kas liečia valstybę, viešąjį sektorių - pačios šalies reikalas. O turint tokius liberalius įstatymus kibernetinių nusikaltimų atžvilgiu padėtis tikrai grėsminga. Tokio pobūdžio nusikaltimai plinta žaibo greičiu, o teisėsaugos institucijos visada nepasiveja įsilaužėlių, bėga iš paskos.
Problema ta, kad valstybė nusamdyti reikiamą kiekį kvalifikuotų specialistų neišgali finansiškai. Profesionalai už labai gerus pinigus dirba privačiose struktūrose. Aš tikiuosi, kad Lietuvoje nebus taip, kaip Estijoje, kai "nulaužė" net oficialias valstybinių institucijų internetines svetaines, tačiau manyti, kad esame nepasiekiami, būtų klaida. Išties viskas yra čia pat.
Kalbino Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą