Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas muša pavojaus varpą, kad, nori nenori, šalies ūkiui ir pramonei reikės įsivežti darbo jėgos iš užsienio (trečiųjų šalių). Ar ne absurdiškai tai skamba, kai Lietuvoje - mažiausiai 270 tūkst. bedarbių? Gal A.Gavėnas gąsdindamas imigrantais, kviesdamas juos į mūsų šalį, nori pasirodyti labai reikalingas ir išsaugoti mažinamą niekam nereikalingą savo departamentą?
Lietuvoje šiuo metu didžiausias galimybes įsidarbinti turi sunkiasvorių krovininių automobilių vairuotojai, virėjai, dažytojai, mūrininkai ir pardavėjai. Kita vertus, bedarbiais toliau lieka net 12,54 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Ar tikrai reikia į Lietuvą prisikviesti imigrantų, kad Lietuvoje padirbėtų mūrininkais ar pardavėjais, jei ir mūsų žmonės sugebėtų tokius darbus atlikti? Ir virti, ir mūryti, ir vairuoti.
Užsieniečių daugės, lietuvių mažės
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje jau ir dabar gyvena 113 valstybių piliečiai. 2006 metais, prieš ekonominę krizę, užsieniečiai sudarė 1,04 proc. visų šalies gyventojų. Tai yra 35,3 tūkst. žmonių. Atėjus ekonominei krizei kasmet mažėjo tiek vietos gyventojų, tiek atvykėlių skaičius. 2011 metais Lietuvoje gyvena apie 3,3 mln. žmonių, iš jų 29,6 tūkst. užsieniečių, tai yra 0,91 proc.
Daugiausia užsieniečių gyvena buvusios Vilniaus apskrities teritorijoje - 11 928, o mažiausiai (tik 295) - Tauragės buvusios apskrities ribose.
Tačiau, atsigaunant ekonomikai, imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius vėl turi tendenciją didėti. Tuo tarpu lietuviai savo Tėvynėje turi tendenciją mažėti. Vien į Europos valstybes šiuo metu oficialiai yra emigravę 264 547 buvę mūsų gyventojai. Nuo gegužės 1-osios, kai buvo atverta oficiali Vokietijos darbo rinka, lietuviai jau keliauja ir ten. Daugiausia (apie 87,5 tūkst.) įsikūrė Didžiojoje Britanijoje. Dar beveik tiek pat mūsų tautiečių atsidūrė Airijoje.
Pasigenda svetimšalių
Kodėl jie išvyksta? Nes savo Tėvynėje prarado darbus. Tad kam čia įdarbinti užsieniečius? Gal kad dar daugiau lietuvių bedarbių išvyktų?
Lietuviai pagal migravimo mastus pirmauja visoje Europoje. Bendras Senajame žemyne migruojančiųjų skaičius tesiekia 3 proc., o Lietuvoje - net 14 proc. Tad kam Lietuvai reikia papildomų imigrantų? Ar ne verčiau išsaugoti Lietuvoje dar likusius savo piliečius? Juolab kad, Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 58 proc. Lietuvos gyventojų migrantus vertina neigiamai.
Tačiau Migracijos departamento direktorius A.Gavėnas įrodinėja, kad Lietuvos darbo rinkai reikia daugiau užsieniečių.
“Mes jaučiame, kad vėl didėja imigrantų poreikis. Verslui reikia net vežėjų. Sutinku, kad reikėtų įdarbinti vietos vežėjus, bet verslininkai skundžiasi, kad neranda už tokį atlyginimą. Sako, negali mokėti europinių atlyginimų. O Vakarų Europoje vežėjų taip pat trūksta, todėl mūsų žmonės išvažiuoja”, - porino jis.
Juodinimo politika
Migracijos departamentą jau pasiekė pertvarkos. Vidaus reikalų ministerija ten panaikino 31 etatą, panaikino dalį funkcijų ir ketina panaikinti dar kelias, jas perduodant policijai pavaldžioms migracijos tarnyboms. A.Gavėnas baiminasi, kad departamentas iš viso bus uždarytas, todėl puolė juodinti teritorines migracijos tarnybas.
“Imigrantų skaičius didės, ir bijau, kad jei migracijos kontrolės funkcijos, kaip ir 1991-1992 metais, priklausys policijai, tai kažin ar koks nors provincijos policijos komisaras visada preciziškai laikysis įstatymo raidės. Tarkime, jei koks nors vietos verslininkas paprašys, kad jam būtinai reikia įsivežti 10 darbininkų. Gal tas pažįstamas verslininkas policijos komisariatui kuro duos, gal motociklą - ir imigrantai bus įvežti. Iki šiol Migracijos departamentas jausdavo spaudimą, bet vietos imigracijos tarnybos išvengdavo pagundų, nes sprendimus priimdavo Migracijos departamentas. O dabar tikrai galės daug kas praslysti. Padidės korupcijos rizika”, - kažkodėl “Respublikai”, o ne Specialiųjų tyrimų tarnybai, dėstė A.Gavėnas.
Saugo postą
Paklaustas, ar konkurentais virtusius kolegas juodina tik todėl, kad nori išsaugoti postą, departamento vadovas puolė tai neigti ir visus šmeižti.
“Vidaus reikalų ministras jau atėmė iš mūsų teisę aptarnauti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius ir ją atidavė policijai. Neparuošti žmonės ten, nėra centrinės institucijos. Dabar jau norima atimti ir policijai atiduoti ir funkciją užsieniečiams išduoti leidimus gyventi Lietuvoje. Kils nekompetencijos klausimas, gali atsirasti korupcija, jau esu gavęs tokių signalų”, - tėškė A.Gavėnas.
Paklaustas, kokių turi įrodymų, pašnekovas prisipažino gerokai perdedantis.
“Kol kas tokių faktų nėra, tik teoriškai svarstau, bet ne dėl to, kad Migracijos departamentas nebūtų panaikintas. Ministras jį jau norėjo naikinti, bet mes sukėlėme triukšmą”, - prisipažino A.Gavėnas.
Nereikalinga kontora
Beje, net patys migracijos srityje dirbantys, bet A.Gavėnui nepavaldūs pareigūnai nesuvokia, kad Migracijos departamentas iš viso reikalingas.
“Būtent mūsų, policijos, o ne departamento, kaip civilinės institucijos, dėka prasidėjo rimtas darbas su užsieniečiais. Migracijos departamentas buvo visai neveiklus. Dirbdavo tik popieriuose. O mes kiek atradome fiktyvių santuokų, kiek nelegalių įmonių atradome, kiek užsieniečių, kurie neaišku ką Lietuvoje veikdavo, radome. Migracijos departamentas visai nereikalingas. Ten yra biurokratinė sistema, kuri reikalinga kaip šuniui penkta koja. O rugpjūtį net ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo funkciją perduos mums. Kam tada departamentas reikalingas? O jo vadas juodina policiją, nes saugo savo kėdę”, - dėstė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.
Anot jo, ir apie tai, kad Lietuvai reikia daugiau užsieniečių, A.Gavėnas šneka tik dėl to, kad išsaugotų postą: kuo daugiau bus užsieniečių, tuo jam lengviau politikus bus įtikinti, koks Lietuvai yra reikalingas Migracijos departamentas.
“Aš manau, kad iš tų didžiųjų trečiųjų valstybių - Pakistano, Indijos, Bangladešo - iš viso mums nereikia žmonių. Žiūrint plačiau, tai pasaulyje migrantų pagalba didinama apyvarta ir valstybės turtingėja. Bet, kita vertus, atsiranda labai daug socialinių problemų, ir valstybių prezidentai jau ėmė kalbėti, kad nebesusitvarko. Tačiau pas mus dar kol kas yra kontrolė”, - ramino G.Bagužis.
Siekis - numušti darbuotojų kainą
Politikai irgi nepritaria A.Gavėno pareiškimams, kad Lietuvai reikia prisivilioti daugiau užsieniečių.
“Tai yra stambaus kapitalo bandymas numušti darbo jėgos kainą ir daryti verslą apeinant Lietuvos žmones. O mūsų pozicija turi būti tokia: kuo labiau plėsti profesinį mokymą ir įdarbinti savus. Tačiau liberalių pažiūrų politikai formuoja nuomonę, kad reikia kuo daugiau užsieniečių. Prezidentė susitikime su Seimo Audito komiteto nariais irgi yra sakiusi: įpraskite, kad Lietuvoje bus tik 60 proc. lietuvių, o kiti - užsieniečiai. Tai, remiantis jos nuomone, yra normalu. O man tai neatrodo normalu”, - tvirtino Seimo Audito komiteto narys Kazimieras Uoka.
Du spaudimo šaltiniai
Jam antrino ir parlamentaras Rimantas Smetona.
“Visas tas skatinimas atverti Lietuvos vartus ir sienas, langus ir duris prisidengiant tuo, kad trūksta kvalifikuotų darbininkų, yra spaudimas iš dviejų pusių. Visų pirma, tuo suinteresuoti mūsų pramonininkai, darbdaviai dėl pigesnės darbo jėgos. Bendri valstybės interesai nustumiami į antrą planą. Jie nesuinteresuoti įdarbinti savus, nes jie brangesni. Antras spaudimo šaltinis yra ES centrinės institucijos ir atskiros šalys. Jos nori, kad Lietuvoje būtų kuo palankesnės sąlygos užsieniečiams iš trečiųjų šalių, kad jų kuo mažiau veržtųsi į Italiją, Prancūziją, Vokietiją ir kitas šalis. Todėl Lietuvai ir panašioms šalims pametėjamas kąsnelis dotacijų užsieniečiams integruoti forma, kad palengvėtų gyvenimas senųjų ES valstybių gyventojams”, - dėstė R.Smetona.
Integracija yra mitas
Pasak politiko, raginimai atverti sienas dirbantiems iš užsienio asmenims yra akivaizdus kenkimas nacionaliniams interesams.
“Užprogramuojami ir konfliktai dėl skirtingo mentaliteto, ir menkesnė galimybė mūsų žmonėms namie susirasti darbą. Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija jau suprato, kad integracija yra mitas. Skirtingos kultūros, civilizacijos, mentalitetas, tikslai, įpročiai ir dar kas tik nori. Todėl dabar nori permesti srautą mums. O tiems, kurie įžvelgia to žalą, prikabinamos neigiamos etiketės. Tada dažnai pagalvoji: gal jau geriau patylėti, kad nebūtum išvadintas rasistu, nacionalistu, radikalu. Kai kas klausia: kas čia blogo, kad Lietuvoje lietuvių liks vos 50 proc. Net ir diskutuoti apie tai gėda, per žema. Negaliu leistis iki tokių kliedesių”, - sakė R.Smetona.
Statistika
2006 m. 2007 m. 2011 m.
Lietuvos gyventojų skaičius (tūkst.) 3403,3 3384,9 3244,5
iš jų užsieniečiai 35,3 33,1 29,6
procentais 1,04 0,98 0,91
(Migracijos departamento duomenys)
Rimantas DAGYS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas:
Reikia suprasti, kad darbo jėgos įvežimas tik laikinai padeda išspręsti problemas ir sukuria ilgalaikes problemas. Europa jau tuo keliu ėjo, įsivežė darbo jėgą iš trečiųjų šalių ir iki šiol sprendžia imigracijos problemas. Nes kyla įvairios integracijos, kultūrinės, socialinės problemos. Nereikia tokia kryptimi eiti. Darbdaviai, ieškodami užsienyje darbo jėgos, dar nesuvokia ilgalaikių šio reiškinio perspektyvų Lietuvai.
Aišku, mes negalime visiškai sustabdyti imigracijos, bet viskas turi būti pamatuota, priklausyti nuo gyventojų skaičiaus, srautų ir poreikio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą