Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje dėl orumą žeminančio policijos pareigūnų elgesio. Byloje Iljina ir Sarulienė prieš Lietuvą kovo 15 d. priimtame sprendime teismas konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, garantuojantį kankinimo uždraudimą.
Teismas pareiškėjoms D. Iljinai ir E. Sarulienei priteisė po 9000 eurų neturtinei žalai bei 1050 eurų jų patirtoms teisinėms išlaidoms atlyginti.
D. Iljina ir E. Sarulienė Europos Žmogaus Teisių Teismui skundą pateikė dar 2005 m.
Pasak lrt.lt, moterys skundėsi, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų jos patyrė nežmonišką ir žeminantį jų orumą elgesį, pažeidžiantį Konvencijos 3 straipsnį, o Lietuvos institucijų atliktas tyrimas šioje byloje nebuvo veiksmingas.
Pareiškėjų teigimu, joms nebuvo užtikrinta teisė į veiksmingą vidaus teisinės gynybos priemonę skųstis dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo: jų skundus išnagrinėjo tik vienos instancijos teismas, byloje priėmęs galutinį sprendimą ir tariamai rėmęsis vien policijos pareigūnų teiginiais.
2004 m. rugpjūčio 3 d. tarp pareiškėjų, jų giminaičių, kitų asmenų ir policijos pareigūnų kilo konfliktas, kai dviem policijos pareigūnams atvykus į pareiškėjų gyvenamąjį namą viename iš butų atlikti tariamai vogtų daiktų poėmio, tame bute gyvenantis asmuo pareigūnus atsisakė įleisti, teigdamas, kad jie neturi kratos orderio.
Pareiškėjų giminaičiams stojus ginti kaimyno, laiptinėje įvyko konfliktas, kurio metu pirmoji pareiškėja skundėsi nukentėjusi nuo policijos pareigūnų veiksmų. Vėliau iškviestas policijos pastiprinimas, įvyko susistumdymas daugiabučio namo kieme, kurio metu antroji pareiškėja teigia nukentėjusi dėl policijos pareigūnų veiksmų.
Trys pareiškėjų giminaičiai įvykio metu buvo sulaikyti ir apklausti, kitą dieną jie buvo paleisti, jiems pareikšti įtarimai dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų įžeidimo, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius užtektinai įtariamųjų kaltę pagrindžiančių duomenų. Taip pat buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjų prašymą dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo ir įgaliojimų viršijimo.
Šį ikiteisminį tyrimą prokuroras nutraukė, konstatavęs, kad nesurinkta užtektinai objektyvių įrodymų, jog policijos pareigūnai būtų piktnaudžiavę savo įgaliojimais. Pareiškėjų skundą dėl prokuroro nutarimo pirmosios instancijos teismas atmetė.
Pagal tuo metu galiojusią Baudžiamojo proceso kodekso redakciją šis pirmosios instancijos teismo teisėjo sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas.
EŽTT manymu, pareiškėjų teiginiai dėl tariamo policijos pareigūnų piktnaudžiavimo įgaliojimais iš esmės liko neišnagrinėti, nenustatytas konkrečių pareigūnų vaidmuo ginčijamuose įvykiuose, taip ir liko neaišku, kokia apimtimi kiekvienas iš pareigūnų prisidėjo prie pareiškėjų sužalojimų, be to, pareiškėjų byloje liko daug nepašalintų prieštaravimų.
Išnagrinėjęs su pareiškėjų ir jų šeimos narių patirtais sužalojimais susijusią medžiagą, teismas pareiškė manąs, kad šie pareiškėjų sužalojimai atitinka jų pateiktąją įvykio versiją.
Teismas konstatavo, kad dėl emocinių ir psichologinių išgyvenimų, kuriuos sukėlė artimųjų sulaikymas pareiškėjų akivaizdoje, ir dėl pareiškėjų kūno sužalojimų, jos patyrė žeminantį orumą elgesį, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą