Žmonių grobikus masina aukų turtai

Šią savaitę Lietuva šiurpo nuo žinios, kad sąžinę praradę nusikaltėliai pagrobė septynmetį berniuką ir iš jo mamos reikalavo 400 tūkst. litų išpirkos. Ar tai beprotybė? O gal Lietuva jau grįžta į viduramžius ar virsta bananų šalimi?

Išpirka - mokestis pinigais ar turtu už belaisvio išvadavimą
- buvo paplitusi nuo senų senovės ir iki šiol tebėra vienas dažniausių nusikaltimų. Daugelio tautų kultūroje nereti ir ritualiniai grobimai siekiant išpirkos.

Europoje pagrobti kokį riterį ar dvarininką ir laikyti nelaisvėje, kol už jį bus sumokėta išpirka, kartais tiesiog pasakiško dydžio, buvo įprasta iki pat ankstyvųjų Naujųjų laikų. Veikė net specialus vienuolių ordinas, rinkęs lėšas pagrobtiesiems išpirkti.

Šios lemties neišvengė ir kai kurios istorinės asmenybės, pavyzdžiui, Gajus Julijus Cezaris, Ričardas Liūtaširdis, rašytojai Migelis de Servantesas, Džefris Čoseris (Geoffrey Chaucer).

Vaduotojai virto pagrobėjais

Mūsų laikais, Jungtinių Tautų duomenimis, vis dažniau grobiamos moterys ir vaikai. Deja, kai kur pasaulyje žmonių grobimo problema nutylima arba, dar blogiau, pati valdžia su tuo susijusi.

Pavyzdžiui, Meksikoje ketverius metus siautėjo gauja, susibūrusi iš policijos karininkų ir specialiųjų tarnybų, turinčių kovoti būtent su tokiais nusikaltimais, būrių vadų. Apsimetę neva vykdantys operatyvinius veiksmus, jie sostinėje ir greta esančioje Meksiko valstijoje grobdavo žmones ir reikalaudavo milžiniškų pinigų už jų išlaisvinimą. Gaujai vadovavo Meksikos Parlamento Žemųjų rūmų deputatų padėjėjų aparato vadovas, o tarp jos aukų buvo ir 5 Parlamento deputatai, kurių artimieji buvo pagrobti ir už jų išlaisvinimą reikalauta pervesti milžiniškas sumas į pagrobėjų nurodytas sąskaitas.

Turtuoliai, saugokitės

Meksikos statistikos instituto duomenimis, maždaug kas 22-as šalies gyventojas yra potenciali vieno ar kito nusikaltimo auka. Šalis pagal žmonių grobimą užima antrą vietą Lotynų Amerikoje po Kolumbijos. Šioje šalyje įvykdoma pusė visų žmonių grobimų pasaulyje. Nuo jų nedaug teatsilieka Irakas.

Tačiau ir civilizuotose šalyse tokie nusikaltimai nereti. Žmonių grobikus masina aukų ar jų artimųjų turtai. Nenuostabu, kad pasiturintys žmonės ieško būdų, kaip apsaugoti savo artimuosius, - samdo sargybinius, išveža gyventi į užsienį, negaili tūkstančių dolerių mikroschemoms didumo sulig ryžio grūdu, kurios implantuojamos vaikams po oda. Paspaudus specialų mygtuką, palydovinio ryšio kanalais pranešama, kur yra auka.

Sensacingiausi pastarųjų dešimtmečių pagrobimai

Išpirka neišgelbėjo

Čarlzas A.Lindbergas (Charles A. Lindbergh) 1927 m. išgarsėjo visame pasaulyje, kai vienas be nutūpimo iš Niujorko nuskrido į Pa-ryžių. O po penkerių metų pasaulio spaudos dėmesį prikaustė jo asmeninė tragedija: mažasis Lindbergo sūnus buvo pagrobtas tiesiai iš jo namų Naujajame Džersyje. Pagrobėjas kopėčiomis įlipo į namo trečiąjį aukštą, pasiėmė kūdikį ir ant palangės paliko raštelį, kuriame reikalavo sumokėti išpirką. Nors reikalaujama suma buvo sumokėta, po 73 dienų vaikas buvo rastas negyvas miškelyje netoli namų. Po dvejų metų dėl šio nusikaltimo buvo apkaltintas ir nubaustas mirties bausme 35 m. stalius Brunas Ričardas Hauptmanas (Bruno Richard Hauptmann) - iki pat pabaigos jis atkakliai teigė esąs nekaltas.

Nupjovė pusę ausies

Polą Getį (Paul Getty) III, 17-metį JAV naftos karaliaus, milijonieriaus Polo Gečio anūką, 1974 m. Romoje pagrobė Kalabrijos mafiozai. Norėdami “iš principo” nenusiteikusį mokėti išpirkos senelį priversti pakloti reikalaujamą sumą, nusikaltėliai nupjovė pusę vaikinuko dešiniosios ausies. Po ilgai trukusių derybų jaunasis Polas buvo paleistas į laisvę už 2 mln. dolerių vietoj reikalautų 17 mln. Pagrobėjai taip ir nebuvo sučiupti.

Auka pasirinko teroristus

1974 m. JAV žiniasklaidos magnato 19 metų dukra Peti Herst (Patty Hearst) buvo pagrobta teroristinės organizacijos, siekiančios išvaduoti Ameriką nuo “fašistinių parazitų”. Teroristai pareikalavo už Peti 70 milijonų dolerių. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje tai, kad mergina vėliau pati įstojo į šią organizaciją. Už tai ji dvejus metus praleido kalėjime, tačiau prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) jai suteikė malonę.

Neišvengė atpildo

Ketverių metų Erikas Pežo (Eric Peugeot), Paryžiaus automobilių gamybos magnato milijonieriaus Reimono Pežo (Raymond Peugeot) sūnus, buvo pagrobtas golfo aikštyne netoli Prancūzijos sostinės. Tai įvyko 1960 m. Pagrobėjai pareikalavo iš milijonieriaus juokingų

35 tūkst. dolerių. R. Pežo sumokėjo, ir Erikas grįžo namo sveikas. Po dvejų metų šantažuotojai buvo suimti ir nuteisti 20 m. kalėti.

Vyrą slėpė dėžėje

1976 m. garsaus Vokietijos pramonininko sūnus 25 m. Richardas Etkeris (Richard Oetker) buvo pagrobtas ir įkištas į medinę dėžę. Tėvui sumokėjus 21 mln. markių išpirką, Richardas buvo išvaduotas iš dėžės sunkiai sužeistas.

Nepakluso net popiežiui

1980 m. vokiečių žurnalisto Dyterio Kroncukerio (Dieter Kronzucker) dukros Sabina ir Siuzana ir jų 15-metis pusbrolis Martinas Vechtleris (Martin Waechtler) į pagrobėjų rankas pateko Toskanoje. Trys kaukėti, ginkluoti banditai viloje “Barberino Val d’Elsa” susidorojo su suaugusiaisiais ir nusitempė vaikus. Renata Kroncuker per Italijos televiziją kreipėsi į vaikų grobikus: “Atiduosiu jums paskutinius marškinius, tik grąžinkite man vaikus”. Net popiežius Jonas Paulius II ir kardinolas Benelis (Benelli) per televiziją apeliavo į pagrobėjų sveiką protą. Praėjus 68 dienoms vaikai buvo paleisti, kai tėvai sumokėjo 4,3 mln. markių.

Garsenybės paklojo milijardus

1983 m. Laura Kalisoni-Bulgari (Laura Calissoni-Bulgari) gavo savo pagrobtos mamos laišką, prie kurio buvo pridėtas nupjautas 17-mečio brolio Džordžijo ausies spenelis. Du policininkais persirengę pagrobėjai visame pasaulyje garsios juvelyrų dinastijos atstovus, mamą ir sūnų, pagrobė pietinėse Romos apylinkėse. Jie reikalavo 5 milijardų lirų (apie 9 mln. markių) išpirkos. Nors visos šeimos sąskaitos buvo užblokuotos, artimieji nusprendė pagrobėjų reikalavimus patenkinti ir sumokėti išpirką.

Vaikus pagrobė iš namų

Didžiausio Vokietijos vaistinių tinklo savininko Antono Šlekerio (Anton Schlecker) vaikai, 16-metis Larsas ir 14-metė Meikė, 1987 m. buvo pagrobti tiesiog iš tėvų namų. Gavę reikalaujamus 9,6 mln. markių, pagrobėjai paleido vaikus į laisvę. Nusikaltėliai buvo sučiupti tik po

11 m. ir nuteisti 13 m. kalėti.

Rūsyje praleido 33 dienas

1996 m. kovo 25 d. prie savo namo durų parblokštas ir pagrobtas Janas Filipas Remtsma (Jan Philipp Reemtsma), garsus literatūros specialistas ir Hamburgo “Reemtsma” koncerno bendraturtis. Pagrobėjai jį 33 dienas laikė namo Brėmene rūsyje ir paleido į laisvę tik gavę 30 mln. markių išpirką.

Persekiojo verslininkų šeimą

1996 m. Frankfurto verslininkas Jakubas Fišmanas (Jakub Fiszman) užpultas ir pagrobtas savo eksporto bendrovės teritorijoje. Net po jo mirties nusikaltėliai dar reikalavo 4 mln. markių. Anksčiau, 1991-aisiais, buvo pagrobtas ir J.Fišmano brolio Georgo sūnus, tačiau po trijų dienų paleistas. Teigiama, kad tąsyk išpirka nebuvo sumokėta.

Tragedija paskatino sukčiauti

Du pagrobimai, paskatinti vienas kito, buvo įvykdyti Anglijoje. Trejų metų britė Madeleina Makein dingo per atostogas su tėvais Portugalijoje 2007 m. gegužės 3 d. Ji nerasta iki šiol ir laikoma mirusia.

Didžiulio visuomenės susidomėjimo Madeleinos pagrobimu paskatinta devynmetės Šeron Metjus (Sharon Matthews) motina su savo meilužiu lapkričio 11 d. inscenizavo mergaitės pagrobimą, norėdami gauti pinigų iš dingusių vaikų asociacijos. Tačiau po 24 valandas trukusių paieškų, kuriose dalyvavo 300 policininkų ir 60 detektyvų, mergaitė buvo rasta po motinos meilužio lova. “Pagrobėjai” sėdo už grotų, o mergaite pasirūpino socialinės tarnybos.

"Respublika"