Naujausi ežerų „skrydžiai“

Naujausi ežerų „skrydžiai“

Naujausiose ciklo „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ laidose, skirtose A. J. Greimo metams, kalbėsime apie gintaro tradiciją, baltų kalbų likimus ir sutartinių kosmogoninius (pasaulio kūrimo) kodus.

Pratarmėje knygai „Apie dievus ir žmones“ Algirdas Julius Greimas rašė: „Pastaraisiais metais pasireiškusi archeologijos sukurta metodų pažanga, leidžianti atskirais padrikais elementais atstatyti ne įrankius, statulas ar pastatus, bet ištisas vietoves ir gyvenvietes, pagal kurias galima spręsti apie senovės miestus, jų socialinių, politinių ir religinių institucijų formas, turi neabejotinos įtakos ir bendrai istorijos metodologijai. Analogiškai, galima sakyti, kad ir istorijos rūkuose atpažįstamos mitologijos aprašymas yra ne kas kita, o rekonstrukcija, bandanti iš atskirų mitinių nuotrupų, išsimėčiusių šukių ir palaidų gabalų atstatyti organizuotą visumą.“

„Organizuotą visumą“ atstatyti – sunkus uždavinys, tačiau įveikiamas, ir šį teiginį pagrįsime ketvirtąja ciklo laida šį sekmadienį, gegužės 7 d., 9 val. (kartojimai 10 d. 10.30 val. ir 12 d. 12.05 val.) susitiksime su meno istoriku, archeologu prof. dr. Adomu Butrimu. Jo mokslinė tiriamoji veikla labai plati, apima įvairias kultūros meno sritis, tai – meno istorijos (ypač priešistorės), archeologijos, Lietuvos istorijos, gintaro ir ankstyvųjų jo dirbinių tyrimas ir populiarinimas. Mokslininkas yra leidinių, skirtų Baltijos gintarui, priešistorinei dailei, archeologijai (jų yra daugiau nei penkiasdešimt) autorius, bendraautorius, sudarytojas ar redkolegijos narys. A. Butrimas supažindins su gintaro tradicija baltų žemėse: surastais akmens amžiaus gintaro dirbiniais, unikaliais gintaro skridiniais, jų simboline prasme.

Penktoje ciklo laidoje gegužės 14 d. 9 val. (kartojimai 17 d. 10.30 val. ir 18 d. 14.30 val.) gilinsimės į baltų kalbų likimus. Savo straipsnyje „Lietuvių kalbos senumas ir jaunatvė“ A. J. Greimas atkreipė dėmesį, kad „Kalba, kaip dvasinė vertė, iki šiol, man rodos, lietuvių visuomenės akyse buvo dažniausiai traktuojama kaip viena iš nacionalinių vertybių: ji buvo stimulas tautinei sąmonei susiformuoti, ji dar ir dabar tam tikras „lietuviškumo“ kriterijus (...). Tuo tarpu kalba yra kartu ir šis tas daugiau: mus supantis išorinis pasaulis, jį sudarančių daiktų ir reiškinių tarpusaviai – koordinacijos ir subordinacijos – santykiai, pats pasaulio suvokimas didžia dalimi egzistuoja tik tiek, kiek jis kalbos elementais yra rekonstruotas, atkurtas iš naujo žmogaus ir visuomenės sąmonėje.“

Pasaulyje yra apie septynis tūkstančius kalbų. Iš jų daugiau nei keturi šimtai priskiriamos indoeuropiečių kalbų šeimai. Lietuvių kalba laikoma archajiškiausia iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Kas vienija baltų kalbas? Kas mes – baltai ar aisčiai? Kodėl prūsų kalba išnyko? Kaip ji atkuriama? Šiuos klausimus aptarsime su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentu kalbos istoriku, poliglotu dr. Vytautu Rinkevičiumi.

Šeštoje laidoje gegužės 21 d. 9 val. į sutartines pažvelgsime nauju, iki šiol mažai tyrinėtu – mitiniu ir simboliniu aspektu: „Semiotinės sistemos gali pasireikšti įvairiais kodais arba įvairiausiais komunikacijos kanalais: jie gali būti sonoriniai (garsinis kalbos išraiškos būdas), gali būti gestų kalba, tapybos, sapnų kalba ir t. t. Ir visos tos kalbos sudaro atskiras semiotines sistemas, kurios gali būti studijuojamos tais pačiais ar panašiais metodais (...). Visų šitų pastangų tikslas yra bendras, būtent – suprasti, kaip iš tiesų funkcionuoja žmogiškoji mintis, kaip iš tiesų dirba žmogaus smegenys.“ (A. J. Greimas).

Sutartinės yra unikalios dar ir todėl, kad jose išsaugoti senovės baltų kosmogoniniai kodai. Ką reiškia metafora „giesmių kamuolys“? Kokius Visatos simbolius atspindi kanoninės trejinės ir keturinės? Ką reiškia „rinkti sutartinę“? Koks ryšys tarp sutartinių ir simbolių, atstovaujančių Dangaus sferą? Į šiuos klausimus gilinsimės su etnomuzikologe prof. habil. dr. Daiva Vyčiniene, kuri daugiau nei dvidešimt metų vadovauja sutartinių giedotojų grupei „Trys keturiose“, nuo 2001 m. yra LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėja, parengė sutartinių nominacinę bylą – 2010 m. lapkričio 16 dieną lietuvių polifoninės dainos-sutartinės buvo įtrauktos į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Kristijono Lučinsko muzikos fone laidose skambės padavimai „Kastytis ir Jūratė“, „Apie įvairių kalbų ir tikėjimų kilmę“, „Laumių sutartinė“, kuriuos įskaitė aktorius Sigutis Jačėnas, o smėlyje piešė dailininkė Monika Furmanavičiūtė.

Laidų, transliuojamų per Balticum TV, autorė ir vedėja Nijolė Jačėnienė. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder