Nacionalinio kino apdovanojimų atrankos ir vertinimo komisijos narė Ž.Pipinytė nesibaimina priminti, kad mūsų filmai vis dar išlieka provincialūs, o tarp kūrėjų stinga tikrų asmenybių. Pasak komisijos narės, išrinkti apdovanojimų nominantus yra nemenkas ir daug laiko reikalaujantis darbas. Tačiau moteris pripažino, kad šį kartą audringų diskusijų ir ginčų, kas turi tapti nominantais, tarp komisijos narių nekilo.
„Komisijos darbas vyko sklandžiai, nors filmų peržiūros ir pareikalavo daug laiko. Renkant nominantus svarbiausias kriterijus, manau, buvo filmų profesionalumas ir originalumas. Mano galva, šiais metais diskusijos nebuvo audringos, nes komisijos nariams buvo aišku, kas ir ko nusipelno“, - kalbėjo kino kritikė.
Tačiau Ž.Pipinytė lietuviškam kinui pažėrė aštrios kritikos ir teigė, kad šiais metais ji pasigedo originalių ir protingų filmų bei kūrėjų. „Lietuvių kinas išlieka provincialus, mėgdžiojantis, deja, ne pačias naujausias madas. Daugumos pateiktų filmų režisieriai nebando suprasti, kokiame pasaulyje gyvename, kaip keli Nepriklausomybės dešimtmečiai pakeitė Lietuvą, kokias problemas sprendžia šių dienų žmogus, ir atsisako formuluoti svarbius klausimus. Ypač tai akivaizdu dokumentiniame kine. Didelė bėda, man regis, neįtikėtinas daugumos jaunųjų kūrėjų infantilizmas. Akivaizdžiai stinga asmenybių, nors, laimei, yra Šarūnas Bartas ir Algimantas Puipa“, - atvirai kalbėjo kino kritikė.
Komisijos narė aštrių žodžių negailėjo ir komerciniam kinui. Nors pastaraisiais metais tokių filmų sukuriama vis daugiau, paraiškas pretenduoti į „Sidabrinės gervės“ statulėlę pateikė tik keturi tokio žanro filmai, o tarp nominantų atsidūrė vienas. Komedijoje „Patriotai“ vaidinęs Arūnas Sakalauskas nominuotas kaip Metų geriausias antraplanio vaidmens aktorius.
„Vadinamasis komercinis lietuvių kinas apskritai nelabai ką bendra turi su kinu. Lietuvių komercinis kinas - tai pigus žiūralas neišprususiems žiūrovams, pripratusiems prie žemiausio lygio lietuviškų televizijų „gaminių“ ir nebeskiriantiems kino nuo paslėptos įvairių produktų ar gyvenimo būdo reklamos. Manau, jokiai save gerbiančiai kino bendruomenei tokio lygio filmai nepriimtini“, - sakė Ž.Pipinytė.
„Sidabrinės gervės“ nominantų atrankos ir vertinimo komisijos narė kaip dar vieną problemą įvardijo ir tai, kad trys filmai buvo priduoti pasibaigus paraiškų teikimo terminui. Nors LiKA neįvardija konkrečių kūrėjų, tačiau pažymi, kad toks vėlavimas ateityje nebus toleruojamas. „Manau, nuolaidų daryti nereikia net jei gyvename Lietuvoje, kur vis dar yra lygesnių tarp lygiųjų“, - sakė komisijos narė Ž.Pipinytė ir pažymėjo, kad šie metai paskutiniai, kai LiKA priėmė vėluojančiųjų paraiškas.
Nepaisant aštrios kritikos lietuviškam kinui, Ž.Pipinytė tikino, kad paskelbti nominantai šiais metais tikrai yra geriausi. Kaip vienus iš apdovanojimų favoritų ji įvardino Š.Bartą ir A.Puipą. Neatsitiktinai jų filmai sulaukė daugiausiai dėmesio.
Gegužės 27-ąją iškilmingoje ceremonijoje bus išdalyta 16 apdovanojimų, iš kurių 14 - „Sidabrinės gervės“, vienas „Sidabrinės gervės“ kiaušinis ir viena ypatinga, už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui, - „Auksinė gervė“.
Kino apdovanojimų atrankos ir vertinimo komisijai kasmet patikima spręsti, kas yra verti tapti „Sidabrinės gervės“ nominantais ir pretenduoti į prestižinę statulėlę. Komisijoje šiais metais dirbo humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių kino akademijos (LiKA) tarybos pirmininkė Gražina Arlickaitė, kino operatoriai Simonas Glinskis ir Rytis Kurkulis, kino dailininkė Jurga Gedvilaitė bei kino kritikė Ž.Pipinytė.
„TV publikos“ inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą