Suvienyti folkloro: šnekta Lietuvos nuo Biržų iki Klaipėdos

Pradžia buvo sunki - reikėjo kurti repertuarą, mokytis šokius. Trūko tautinių rūbų - moterys siuvosi juos pačios iš ko galėjo, net iš užuolaidų.

Didžiausias klubo turtas - dainuojantys, šokantys ir grojantys jo nariai. Dainininkais ir šokėjais rūpinasi klubo įkūrėja ir vadovė Danutė Krakauskienė, o 17 metus gyvuojančiai muzikantų kapelai vadovauja Viktoras Šukšteris.

Klubas pateisina savo pavadinimą - dalis klubo narių jame rado savo antrąją pusę, kiti dainuoti ateina su šeimos nariais. D. Krakauskienė pabrėžia, kad visi vieni kitiems yra lyg šeimos nariai, su kuriais kartu džiaugiamasi gerais dalykais ir kuriems guodžiamasi, jei nutinka bėda.

"Žmonėms reikėjo bendravimo, buvimo kartu. Pirmą kartą, kai suėjom, mūsų buvo 9, vėliau skaičius augo. Susirinkus reikėjo ką nors veikti. O kas yra brangiausia, geriausia? Tai - liaudies dainos, liaudies šokiai, kitaip - folkloras. Norėjome kurti naujas tradicijas, rengti renginius, visur dalyvauti", - sakė kolektyvo vadovė.

"Žmonės, kurie ateina pas mus, nėra linkę skųstis. Mes žinome, kad sunku, tai kam skųstis? Ką gali daugiau padaryti, nei išeiti ir padainuoti?" - optimististiškai žvelgia D. Krakauskienė.

ŽMOGUS-ORKESTRAS. Klaipėdietė Danutė Krakauskienė kolektyvo narius moko dainuoti, šokti, pati kuria dainas, organizuoja ir veda renginius, rūpinasi klubo veiklos tąsa.

Justinos BUTKUTĖS nuotr.

Nuo šokių iki kelionių

Folkloras sujungė įvairiausių profesijų, įvairių pomėgių, įvairių etnografinių regionų žmones, kurie gyvena Klaipėdoje. Klube dainuoja ir aukštaičiai, ir žemaičiai, ir dzūkai, ir suvalkiečiai.

Klubo veiklą taikliai apibūdina žodžiai, kad "Šeimyna" - šeimos drauge ir šnekta Lietuvos nuo Biržų iki Klaipėdos.

Kiekvieną antradienį klubo nariai renkasi Sendvario progimnazijoje, kur repetuoja jau žinomas dainas ir šokius, mokosi naujų, bendrauja."Šeimyna" nuolat keliauja po visą Lietuvą, dalyvauja savo miesto renginiuose, pavyzdžiui, Jūros šventėje, "Parbėg laivelis" ir kt. Kartais išvyksta koncertuoti ir į užsienį. Su lietuvių liaudies dainomis, šokiais, tarmėmis, tautiniais drabužiais folkloro entuziastai supažindina ir Klaipėdos darželinukus, moksleivius.

Stengiamasi praskaidrinti ir neįgaliųjų, ligonių kasdienybę, aplankant juos ligoninėse, globos įstaigose. Buvo rengiami ir šokių vakarai pagyvenusiems žmonėms, tačiau po 15 metų tokių pasišokimų organizavimo labai sumažėjo dalyvaujančiųjų skaičius, tad buvo nuspręsta jų neberengti.

"Mes stengiamės rūpintis klubo narių turiningu laisvalaikiu. Kur išeiti pagyvenusiam žmogui, ypač jeigu jis yra vienišas?

Tai buvo socialinis dalykas, ištraukdavome tiek žmonių iš vienatvės, iš sėdėjimo prie langų.

Manau, kad tai buvo didelis mūsų nuopelnas. Labai džiaugiuosi, kad ateidavo daug žmonių ir išeidavo su šypsena. Beje, ne vieną kartą pas mus yra atėję šokti ir dabartinio prezidento tėvai Nausėdos", - šypsojosi ponia Danutė.

Laukiamiausias įvykis "Šeimynos" gyvenime - ekskursijos po Lietuvą. Miestus ir miestelius išmaišantys folklorininkai ne tik aplanko gražias vietas, gilina žinias apie savo kraštą, bet ir semiasi idėjų, kartais pasiseka išgirsti ir kokių naujų dainų.

Klubas organizavo temines keliones, pavyzdžiui, po Mažąją Lietuvą, po Žemaitiją, Aukštaitiją, zanavykų žemę. Keliones vainikuoja dainos, pavyzdžiui, Vydūno amžino poilsio vietoje skambėjo "Gervelė", o ant Šatrijos kalno - "Kur Šatrija, Rambynas", prie Antano Vienuolio kapo sugiedota giesmė.

Nors dalis "Šeimynos" narių jau garbaus amžiaus, visiems vis dar norisi keliauti ir pažinti. Tradiciškai, minėdami klubo gimtadienį, jie kur nors išsiruošia. Tiesa, pastaraisiais metais klubas vis sunkiau išgali susimokėti transporto išlaidas, tad laukia geradarių, kurie galėtų klubui padėti keliauti į taip laukiamus koncertus ir ekskursijas.

Sijonai - iš užuolaidų

Kiekvienam sezonui klubas ruošia naują programą. Pasak vadovės, sunku ir suskaičiuoti, kiek laiko prasėdėta bibliotekose vartant senų dainų rinkinius ir ieškant mažiau girdėtų dainų. "Šeimynos" repertuare dainų - šimtai. Ieškoma ir naujų šokių - sykį Sedoje pamatytas vietos folkloro klubo šokis taip sužavėjo, kad išprašė juo pasidalinti su klaipėdiečiais.

Folkloro klubui dera būti pasipuošusiam tautiniais drabužiais. D. Krakauskienė prisiminė, kad mažai kas juos turėjo, tad moterys juos siuvosi pačios iš to, kas buvo įkandama, mat tikras austinis audinys kainavo labai brangiai.

"Naudojome dėvėtus rūbus, net užuolaidas. Mūsų pirmieji sijonai buvo pasiūti iš užuolaidų, kurių raštai buvo panašūs į mūsų tautinių rūbų raštus... Paskui sugalvojome, kad vasarą būna labai karšta su tautiniais drabužiais, tada įsigijome lininius rūbus su skraistėmis", - sakė klubo vadovė.

Ji akcentavo, kad nariai rengiasi to krašto, iš kurio yra, tautiniais rūbais, tad atspindimi kone visi Lietuvos regionai.

Tapo aktoriais

"Šeimynos" vadovė pasakojo, kad per ketvirtį amžiaus buvo daug įvairių linksmų nutikimų ir įdomių patirčių.

D. Krakauskienė pasakojo, kad sykį Punske, Lenkijoje, koncertavusio kolektyvo moterys sugalvojo šiltą vasaros naktį eiti maudytis į ežerą.

"Vieną vyrą nusitvėrė, sako, dabar tu saugosi mūsų drabužius. Ir išėjo maudytis. Įdomiausia, kad kai jos plaukė, mėnulis buvo žemai ir atrodė, kad jos plaukia tiesiai į mėnulį. Tai ilgam įstrigo į atmintį", - kalbėjo ponia Danutė.

Kitas nuotykis laukė Stakliškėse, kur buvo ir vietinio tauraus gėrimo degustacija. "Pradėjome degustaciją tyliai kalbėdamiesi, o baigėme tikru alasu", - juokėsi D. Krakauskienė.

Sykį viename koncerte apsižiūrėta, kad nėra kas groja būgnais. Nuo scenos "Šeimynos" vadovė paprašė kolegų iš kitų folkloro klubų paskolinti būgną. Sulaukus būgno teko skolintis ir patį būgnininką.

Kartą "Šeimyna" tapo ir filmo herojais. Šventojoje filmavę vokiečiai ieškojo vietinio kolektyvo, kuris pagiedotų senovinių giesmių. Jiems patiko "Šeimyna" ir juos pakvietė.

"Labiausiai buvo įdomus grimavimas. Mus grimavo Klaipėdoje, o filmavo Šventojoje. Aprengė tokiais senoviniais rūbais, apgaubė senomis juodomis skaromis, veidus nugrimavo, buvom tokios baisios. Kolektyve turime tokį labai aukštą ir labai "kūdą" vyrą. Jie sako: "Šitas galės būti lavonas", nes jiems kažkuriai scenai reikėjo lavono. Tas vyras ir taip toks baltas, o jį dar labiau nugrimavo. Išėjo jis visas toks pabalęs... Paskui režisieriai apsigalvojo, kad lavono nebereikia, o reikia malūnininko. Vėl iš naujo jį grimavo", - kvatojosi D. Krakauskienė.

Scenarijuje buvo numatyta, kad giedotojai turėjo piktai pasižiūrėti į nuo kopų besileidžiančią moterį, kurios nemėgo visas kaimas, o tada pradėti giedoti liūdną laidotuvių giesmę.

"Pagiedojome, viskas buvo gerai. Deja, filmo nematėme, nes jis buvo skirtas Vokietijos televizijai, bet tai buvo įdomi patirtis. Iš tokių niekučių susideda gražūs prisiminimai", - šypsojosi pašnekovė.

Energijos nestinga

Aktyvi ir energinga "Šeimynos" vadovė D. Krakauskienė skaičiuoja jau 81-us metus. Tačiau entuziazmo ir noro veikti jai gali pavydėti gerokai jaunesni žmonės. Pašnekovė daug metų dirbo pedagoginį darbą, tad mokyti ir vadovauti jai - nesvetima užduotis.

Baigusi S. Šimkaus mokyklą, D. Krakauskienė dirbo įvairiose ugdymo įstaigose Klaipėdos apskrityje. Tačiau, kaip pati sako, visada buvo miesčionė, tad nesinorėjo įstrigti kaimo mokyklose, norėjo dirbti Klaipėdoje.

Ištekėjusi ponia Danutė sugrįžo į Klaipėdą ir darželyje "Radastėlė" muzikos vadove dirbo net 31 metus. Mamos pedagogės pėdomis pasekė ir dukra Daiva Sirtautienė. Ji taip pat mokėsi S. Šimkaus mokykloje, smuiko klasėje, tačiau vėliau pasuko akademiniu keliu, dabar dėsto Klaipėdos universitete.

Išėjus į pensiją poniai Danutei teko susidurti su liūdna realybe - maža pensija, iš kurios sunku pragyventi. Po to dar ilgus metus teko dirbti valytoja. "Būdama jaunesnė sakiau, kad senatvėje dirbsiu valytoja ir giedosiu bažnyčios chore. Taip ir buvo", - šyptelėjo pašnekovė.

Rugpjūčio 23 d. 17 val. Klaipėdos folkloro klubas "Šeimyna" kviečia visus į 25 metų veiklos sukakčiai skirtą koncertą Sendvario progimnazijoje (Tilžės g. 39). Renginys nemokamas.