Vieno paveikslo istorija

Žadintojas

Kai pasaulyje dar nebuvo žadintuvų, Anglijoje ir Airijoje egzistavo žadintojo (knocker-upper) profesija. Jos prireikė pramoninės revoliucijos metu: kad žmonės nepavėluotų į darbą. Iki pat 3-iojo dešimtmečio darbininkus rytais iš lovų keldavo žadinimo "profesionalai".

Belstis į duris bei langus būdavo naudojami pagaliai, plaktukai arba tuščiaviduriai vamzdeliai, pro kuriuos miegalius apšaudydavo žirniais. Kol pakirdęs iš patalo klientas nepasirodydavo lange, tol žadinimo specialistas nepasitraukdavo nuo namo.

Už savo darbą gyvas žadintuvas gaudavo po keletą pensų per savaitę. Šį darbą dirbo daugiausiai solidaus amžiaus žmonės.

"Nokerius" yra trumpai aprašęs anglų rašytojas Čarlzas Dikensas (Charles Dickens) romane "Didieji lūkesčiai".

Pasiuntiniai

AMBASADORIAI. Henriko VIII rūmų dailininko paveiksle matome prancūzų ambasadorius Žaną de Dintevilį (Jean de Dinteville) - kairėje, bei jo draugą dvasininką, diplomatą bei mokslininką Žoržą de Selvą (George de Selve).

1529 m. Anglijos karalius Henrikas VIII kreipėsi į Romos popiežių su prašymu anuliuoti jo santuoką su Katerina Aragoniete, kad galėtų vesti meilužę Aną Bolein. Popiežius prašymą atmetė. Karalius nutraukė santykius su Roma, slapta vedė Aną ir 1534 m. pasiskelbė savarankiškos, protestantiškos Anglikonų bažnyčios galva.

Ana, prisidėjusi prie religinės reformos, vyro sprendimu buvo nukirsdinta, sufabrikavus įvairius kaltinimus, o iš tiesų todėl, kad nesugebėjo pagimdyti sūnaus.

Paveikslas "Pasiuntiniai" pripildytas to meto aktualijų, tarp kurių - ant apatinės lentynos gulinti atversta knyga. Tai religinių himnų rinkinys, į vokiečių kalbą išverstas Martyno Liuterio (Martin Luther) - Bažnyčios reformuotojo.

Vokietijoje tuo metu irgi buvo neramu. 1532 m. dailininkas Hansas Holbeinas Jaunesnysis (Hans Holbein der Jungere) - šio paveikslo autorius, persikėlė į Angliją ir tapo Henriko VIII rūmų dailininku. Nutapė daugybę karaliaus portretų, jo žmonų, dukterų, draugų ir svitos narių atvaizdų.

112 patarlių

PATARLĖS. Žmonės, daužantys galvą į sieną arba sėdintys ant karštų žarijų atrodo kvailai. Matyt, tai ir norėjo įrodyti Piteris Breigelis Vyresnysis.

"Nederlandse Spreekwoorden" - 112 olandų patarlių, pavaizduotų tiesiogine prasme.

XVI a. Nyderlandų dailininkas, grafikas, peizažų meistras Piteris Breigelis Vyresnysis (Pieter Bruegel de Oude) nutapė žemę, apgyventą simboliais - senomis olandų patarlėmis bei posakiais. Kai kurie iš jų vartojami iki šiol, pavyzdžiui, "plaukti prieš srovę", "daužyti galva sieną", "apsiginkluoti iki dantų", "sėdėti ant žarijų", "žiūrėti pro pirštus" etc. Dalis patarlių nėra iššifruotos.

Auksinė Adelė

AUKSINĖ. Kol G. Klimtas kūrė meilužės Adelės Bloch-Bauer portretą, jo jausmai išblėso. To ir siekė Adelės teisėtas vyras, užsakęs paveikslą. 2006 m. "Auksinė Adelė" buvo parduota už 135 mln. JAV dolerių - tuo metu suma tapo pasaulio rekordu.

Garsiausias XX a. pradžios Vienos dailininkas Gustavas Klimtas vienoje iš savo drobių nutapė mylimąją - austrų cukraus magnato Ferdinando Blocho-Bauerio žmoną Adelę...

Visa to meto Viena aptarinėjo turtingos ponios ir dailininko meilės romaną. Išgirdęs gandus, Adelės vyras nutarė išardyti jų santykius išmintingu būdu: jis nuėjo pas G. Klimtą, užsakė žmonos portretą ir vertė jį nutapyti tiek epizodų, kol dailininko aistra jo moteriai išblėso.

Portreto tapymas tęsėsi ketverius metus. Pozuotoja savo akimis galėjo įsitikinti, kad Gustavo jausmai jai atvėso. Viskas įvyko, kaip numatė jos vyras: meilužiai išsiskyrė.

Adelė niekada nesužinojo, kad visa tai buvo jos išmintingo sutuoktinio Ferdinando planas. Ji nė neįtarė, kad vyras žinojo apie jos romaną su G. Klimtu.

Adelės Bloch-Bauer portretas, liaudyje vadinamas "Auksine Adele", 2006 m. buvo parduotas už 135 mln. JAV dolerių (pasiekė brangiausiai parduoto paveikslo rekordą) parfumerijos koncerno "Estee Lauder" savininkui Ronaldui Lauderiui. Jis pastatė naujus namus Auksinei Adelei ir juos pavadino Austrų ir vokiečių meno muziejumi. Iki šiol paveikslas saugomas ten.

Paveikslo istorija pasakojama 2015 m. britų ir amerikiečių sukurtame filme "Woman in Gold" ("Moteris aukso apdaru"). Pagrindinė herojė Marija, kurią vaidina aktorė Helena Miren (Helen Mirren), dešimtmetį kovoja su Austrijos Vyriausybe, norėdama atgauti minėtą G. Klimto paveikslą, kurį Antrojo pasaulinio karo metu naciai išplėšė iš jos tėvų rankų...

Vytautas ir Ona

LIETUVOS valdovai Vytautas Didysis ir kunigaikštienė Ona nežinomo vokiečių dailininko įsivaizdavimu. (Valdovų rūmų archyvas)

Šioje akvarelėje pavaizduoti Lietuvos valdovai buvo įvardyti kaip "Vytautas Didysis, Lietuvos ir Rusios kunigaikštis" bei "Ona, Lenkijos paveldėtoja". Autorius nežinomas. Vytautas mirė XV a. pradžioje, miniatiūra nupiešta po šimto metų, tad autorius akivaizdžiai suklydo.

Piešinys kartu su kitomis devyniomis miniatiūromis, kuriose vaizduojamos XIII-XVI a. gyvenusios Europos valdovų poros, prieš keletą metų atsidūrė Jungtinės Karalystės aukcione. Jas už 130 tūkst. litų įsigijo Valdovų rūmų muziejus.

Žinių apie Vytauto ir Onos bendro gyvenimo detales likę mažai. Turima duomenų, kad jiedu kartu nugyveno daugiau nei 40 metų ir kad Ona dalyvavo valstybės politiniame gyvenime (turėjo savo antspaudą). Amžininkai šaltiniuose mini, kad Ona mėgo prabangą, paisė madų.

Ona buvo vienturtės Vytauto dukros Sofijos motina. Dvidešimtmetė Sofija buvo ištekinta už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I, Dmitrijaus Doniečio sūnaus.

Istorikai vis dar spėlioja, kiek žmonų turėjo Vytautas. Pagal dažniausiai kartojamą versiją, dvi: Oną ir Julijoną. Antrąją, Julijoną, Vytautas vedė būdamas 68 metų, praėjus keturiems mėnesiams po Onos mirties.

Žinoma, kad abu valdovai buvo palaidoti Vilniaus katedroje, tačiau palaikai nebuvo rasti.

Šaltiniuose užfiksuota, jog Vokiečių ordino magistras Onai padovanojo klavikordą. Tai yra seniausias šio instrumento paminėjimas Europoje.