Prieš komisijos posėdį Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacijos patalpose vyko viešas Vydūno skvero ir paminklo architektūriniam konkursui pristatytų 8 darbų aptarimas. Trys pavėluotai pristatyti darbai nebuvo recenzuojami ir komisijos nevertinti.
Uždarame komisijos, kuriai vadovavo konkursą paskelbusios VšĮ "Mažosios Lietuvos kultūra" vadovas Arvydas Girdzijauskas, posėdyje nuspręsta pirmą vietą ir 2 500 eurų premiją skirti darbui "Versmė", antrą ir 1 500 eurų - "Žvilgsnis", trečią ir 500 eurų - "Nepalenkiama gyvasta".
Konkurso darbus, kurių visi atitiko teritorijos detalųjį planą, išskyrus vieną, siūliusį po žeme įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, recenzavo architektas Vaidotas Dapkevičius ir skulptorius Nerijus Erminas. Pasak dalyvavusiųjų viešame svarstyme, recenzijos buvusios pernelyg tolerantiškos. Anot V. Dapkevičiaus, tokio darbo, kuriam visai nieko netrūktų, kaip ir nebuvo. Beje, recenzentai ekonominiu požiūriu darbų nevertino.
Konstatuota, kad kompozicijos "Tautos medis" autoriai ėjo klasikiniu keliu. Pasirinkta ašinė kompozicija stovi vakarų kryptimi, tad medyje, tarsi sekcijos lentynoje, padėtas Vydūno biustas neturėtų kokybiško apšvietimo.
Darbas "Vydūno skveras Klaipėdoje" išlaiko senųjų takų kompoziciją ir siūlo smulkiomis priemonėmis padidinti Vydūno reikšmę. Tačiau pasigesta autorių pozicijos, dalis skulptūros esą liktų šešėlyje. Architektui darbas pasirodė švarus, o skulptoriui - ne.
Idėjos "Augimas. Augimas" autoriai neatsižvelgė į bendramiestinę erdvę, siūlė suardyti dabartinius skvero takus. Jų darbas esą sudarė kiemo erdvės įspūdį. N. Erminas pasigedo pačios skulptūros - esą tai tarsi būtų vieta šuniukui pavedžioti.
Darbo "Nepalenkiama gyvasta" autoriai siūlė visai naują skvero sandarą. Pagrindiniai scenos "veikėjai" būtų medžiai. Vietoj skulptūros siūlytas dirbtinis medis. Recenzentams kilo daug klausimų, kodėl būtent toks bronzinis ir statiškas medis, bet, anot jų, Vydūno nuotaika gana ryški, užmojis - įdomus.
Kompozicijos "Žvilgsnis" kūrėjai teigė, kad monumentas turi būti statomas ne žmogui, o jo idėjoms. Jie nesiūlė tradicinės skulptūros, tik fotografišką Vydūno žvilgsnį į savo idėjų lauką. Šis darbas vertintas kaip įdomus sprendimas. Tačiau skulptorius suabejojo dėl kompozicijos ilgaamžiškumo, kai pasikeis mados. Jam darbas asocijavosi su plakatiškumu, reklaminiu stendu.
Darbas "Versmė" pripažintas kaip įdomus. Jame atkreiptas dėmesys į edukacinius dalykus. Pati skulptūra - Vydūnas be batų, kojos stiebiasi, o viršutinė dalis gana statiška.
Darbas Nr. 311125, recenzentų pavadintas triukšmingu, atitrūksta nuo urbanistikos konteksto, siūlo visai naują skvero struktūrą. Tai labai šiuolaikinė ir moderni Vydūno idėjų vizija, muzikinė kompozicija, turinti smėlio laikrodį. Beje, šalia to skvero esančios mokyklos mokiniai rinkosi būtent šį darbą.
Kompozicijoje "Gyvata" skvero takų sistema nekeista. Centre - kiaušinio formos objektas, kuriame stovi Vydūno skulptūra. N. Erminas suabejojo, ar bereikia skulptūros.
Dar trijų darbų - "Arka", "Visatos aukuras" ir tiesiog Vydūno skulptūros - komisija nevertino, nes jie pateikti pavėluotai, bet juos buvo galima apžiūrėti ir padiskutuoti. Atkreiptas dėmesys, kad užkabintas ugnies motyvas.
Paminklas sukuriant memorialinę, rekreacinę erdvę skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių turėtų atsirasti 2018-aisiais minint Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, rašytojo, humanisto Vydūno (Vilhelmo Storostos) 150-ąsias gimimo metines.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą