Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktorius Gytis Liaugminas sako, kad būtų skaitmenizuotas didžiausias įmanomas kiekis knygų, muzikos, filmų ir kitų kūrinių.
"Mes siekiame, kad gyventojų, naudojančių Lietuvos kultūros paveldo paslaugas, būtų ne mažiau negu 15 proc. Vyriausybei patvirtinus strategiją, visos bibliotekos skaitmenizuotų savo archyvus ir padarytų juos prieinamus gyventojams", - sakė G. Liaugminas.
Pagal strategiją, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Vadybos ir ekonomikos universitetu (ISM) paruoštų programą, kiek kūrinių turėtų būti perkelti ir kaip tai turėtų būti padaryta.
"Dar nežinia, kaip tai būtų daroma - ar tai būtų atskirų bibliotekų puslapiai, ar keli portalai, ar vienas", - kalbėjo G. Liaugminas.
Gali būti, kad ir įgyvendinus programą, ne visi kūriniai Lietuvos gyventoją pasiektų. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato, kad kūrinių, kurių apsauga yra nesibaigusi, teisės yra saugomos 70 metų po autoriaus mirties.
Tokiu būdu Jurgos Ivanauskaitės ar Sigito Gedos kūriniai galėtų būti publikuojami tik su jų kūrinių savininkų sutikimu, tačiau Antano Škėmos ar Vinco Mykolaičio-Putino romanai būtų prieinami visiems - iki 1973-iųjų kūriniai būdavo saugomi 15 metų, iki 1994-ųjų - 25-erius, o iki 1999-ųjų - 50 metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą