Baltajam švyturiui trūksta žibalo

Idėjos realizavimui kategoriškai priešinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), kuri ant jai priklausančio ir žmonių itin lankomo šiaurinio molo iki šiol nesugebėjo pastatyti net elementaraus informacinio stendo, pasakojančio 1945 m. susprogdinto Baltojo švyturio istoriją.

Tuo tarpu Klaipėdos miesto politinė valdžia nuosekliai pasisako už švyturio atstatymą ir, netekusi vilties sulaukti uostininkų palankumo, užtarimo ieškos Seime bei Vyriausybėje.

„Mes kalbame ne apie Eifelio bokštą, o apie buvusį Klaipėdos uosto ir Lietuvos, jūrinės valstybės, simbolį - vos 8,5 metro aukščio metalinį švyturiuką. Pasakysiu atvirai: dabar veiksime atkakliau ir ryžtingiau. Uosto direkcija jokių argumentų negirdi. Baltojo švyturio atstatymo klausimą praėjusią savaitę jau pagarsinome Seimo Jūrinių reikalų komisijos posėdyje, o artimiausiu metu kalbėsiuosi su Susisiekimo ministerijos vadovybe“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybė nuosekliai pasisako už Baltojo švyturio atstatymą.

Dar vienas švyturio atstatymo idėjos palaikytojų frontas pajudės neseniai įkurtoje parlamentinėje, 14 Seimo narių vienijančioje Klaipėdos krašto bičiulių grupėje. Tai patvirtino parlamentarė Ligita Girskienė.

Galingas simbolis

Pirmojoje Melnragėje, ant šiaurinio molo galo, 1884-1945 m. stovėjęs Baltasis švyturys buvo tapęs tikru fenomenu bei mylimiausiu klaipėdiečių lankomu objektu. Raudona šviesa kelią laivams į Klaipėdos uosto vartus rodęs švyturys ypač reikšmingas tapo 1923 m. Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą.

Atkurtos Lietuvos Respublikos valdžia būtent Baltąjį švyturį, o ne pagrindinį (Raudonąjį) pasirinko jūrinės šalies ambasadoriumi. Priežastis - labai paprasta: visais laikais ir prie visų santvarkų šiaurinio molo sargas buvo tikra uostamiesčio žvaigždė.

Minėtą metalinį, akinamai balta spalva dažytą švyturiuką ypač mėgo atvirlaiškių leidėjai, o žmonės itin noriai pirko tokius atvirukus, kurie sklido po pasaulį. Lietuvos jūrų muziejaus rinkinyje yra saugoma apie 150 skirtingų tiražų atvirukų su Baltuoju švyturiu: tai buvo labiausiai fotografuojamas Mėmelio-Klaipėdos objektas.

Taigi, lietuviai neišradinėjo dviračio, ir Baltasis švyturys virto jūrinės šalies prekės ženklu, kurio atvaizdas naudotas pačiuose įvairiausiuose dokumentuose, spaudiniuose, net piniguose, pašto ženkluose. Baltojo švyturio siluetą mes išvysime 1918 m. priimto Tilžės akto meniniame plakate (išleistas 1936 m.), 1923 m. karinės operacijos medaliuose ir ordinuose, Ernesto Galvanausko (1882-1967) pastangomis įkurto Klaipėdos prekybos instituto antspaude, pirmosios Jūros dienos (1934 m.) plakatuose ir kt.

Kokią didžiulę reikšmę Klaipėdai turėjo Baltasis švyturys, galima sužinoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus 2024 m. išleistoje šių eilučių autoriaus parašytoje knygoje „Baltojo švyturio fenomenas“. Leidinyje, be kita ko, pateikiami ir itin tikslūs, iš Vokietijos archyvų gauti minėto navigacinio objekto XIX a. pab. brėžiniai, švyturio techniniai parametrai, optikos aprašymas ir kt. Kitaip - surinkta medžiaga leistų preciziškai tiksliai atkurti Baltąjį švyturį.

„Švyturys yra vienas iš miesto jūrinių simbolių, svarbus kelrodis jūrininkams ir žvejams. Tikiu, kad švyturio tema yra artima daugybei klaipėdiečių, kurių sūnūs, vyrai, tėvai pasirinko jūrininko dalią, taip pat - miestiečiams, dirbantiems įvairiose uosto bendrovėse. Jis svarbus visiems, išlydintiems į kelią ir pasitinkantiems grįžusius.

Ir nors Baltojo švyturio jau seniai nebėra, prisiminimai apie jį vis dar yra gyvi. Baltasis švyturys įkūnija senąją Klaipėdą ir yra mūsų pagarbos istorinei atminčiai ženklas", - pernai yra sakęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Priminsime, kad autentiška minėto švyturio stovėjimo vieta su XIX a. pab. molo atkarpa yra išlikusi ir įtraukta į Kultūros vertybių registrą.

Institucijų kaktomuša

Skaičiuojant paskutines 2025-ųjų dienas „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo, kokie procesai vyko bandant įgyvendinti Baltojo švyturio atstatymo idėją. Reikėtų akcentuoti, jog preliminariai kalbama apie simbolinį autentiško dydžio, medžiagiškumo švyturį, o ne apie realiai laivybai naudojamą statinį.

„Klaipėda - vienintelis uostamiestis Lietuvoje, šio miesto tapatybė neatsiejama nuo jūros. Šimtmečius Klaipėdos miesto ir uosto istorija buvo kuriama kartu, paliekant ateities kartoms išskirtinį marinistinį paveldą.

Klaipėdos miesto savivaldybė, turėdama tikslą atkurti vieną ryškiausių istorinių Klaipėdos simbolių - Baltąjį švyturį - kreipėsi į susisiekimo ministrą, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir kultūros ministrą. Tačiau iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos buvo gautas neigiamas atsakymas", - tokį oficialų uostamiesčio savivaldybės administracijos atsakymą pateikė minėtos institucijos Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Gintarė Butkienė.

Apie galimybes atstatyti Baltąjį švyturį (kaip simbolį, laikiną konstrukciją be navigacinės funkcijos) pasiteiravome ir KVJUD. Raštu paklausėme, ar direkcija pritartų tokiai idėjai. Jei ne, kokie būtų argumentai (teisiniai, techniniai, laivybos saugos ir pan.).

Gavome KVJUD generalinio direktoriaus Algio Latako komentarą, kurio turinį viešiname visa apimtimi.

„Klaipėdos uosto direkcija ne tik nuosekliai rūpinasi uosto infrastruktūra bei įgyvendina visai šaliai reikšmingus projektus, bet ir aktyviai prisideda prie įvairių iniciatyvų kuriant pridėtinę vertę miestui bei gyventojams.

Simboliniam Baltojo švyturio įprasminimui esame skyrę dėmesio - praėjusiais metais Uosto direkcija pati inicijavo švyturio istoriją įprasminančius renginius: „Šviečiantis molas“, Baltojo švyturio vakarienė.

Uosto direkcijos dėmesys sutelktas į kitus jūrinę kultūrą įprasminančius projektus.

Klaipėdos uostas lieka atviru ir vertina bendruomenę stiprinančias iniciatyvas. Kol kas nesame sulaukę jokių konkrečių pasiūlymų dėl Baltojo švyturio įamžinimo idėjos ir jos finansavimo.

Mūsų dėmesys šiuo metu yra sutelktas į kitus jūrinę kultūrą įprasminančius projektus. Džiaugiamės, kad klaipėdiečiai jau prisijaukino vieną jų - pernai Uosto direkcijos iniciatyva Kruizinių laivų terminale nušvitusią meninę instaliaciją „Pirmas Bakenas. Šviesiam pLaukimui“.

Trepsime vietoje

Ilgametis Pasaulinės švyturių dienos Lietuvoje organizatorius, farologas Aidas Jurkštas situaciją „Vakarų ekspresui“ apibūdino taip: uostamiestis - be jūrinių simbolių.

„Baltasis švyturys - pagrindinis ir svarbiausias jūrinės valstybės istorinis simbolis. Uostamiesčio saga be šio brangakmenio neįsivaizduojama. Skaudu, kad kelis dešimtmečius trepsime vietoje, uostamiestis neatgauna savo svarbiausių simbolių.

Regis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turėtų būti flagmanas, palaikantis svarbiausius jūrinės kultūros projektus. Gaila, bet direkcija pasirinko pasipriešinimo kelią. Norėdama uždangstyti šią gėdą, direkcija organizuoja ciniškus pinigų pasitaškymo spektaklius: „Baltojo švyturio vakarienę“ su stalais prie jūros, kruizinių laivų terminale pastatė kičinį „Klaipėdos pirmąjį bakeną“. Priminsiu, kad tikrasis, didysis Klaipėdos bakenas buvo brutaliai sunaikintas 2008 metais", - teigė jis.

Farologas pripažino: „Švyturių metai 2024“ teikė vilties, kad bus išjudintas Baltojo švyturio atstatymo klausimas bei atvertas visuomenei už 150 tūkst. eurų suremontuotas dabartinis Klaipėdos švyturys.

„Jis ministro sprendimu užrakintas, prisidengiant “bloga geopolitine situacija„ ir tariamais “saugumo reikalavimais„. Visas pasaulis masiškai remontuoja ir atveria švyturius turizmui - tai naujos turizmo vystymo, finansinio švyturių išlaikymo galimybės. Deja, pasiteisindami kvailais sovietmečio naratyvais, klerkai pasielgė priešingai. Pažeistas viešasis interesas. Ilgametės pastangos nuėjo perniek“, - apgailestavo jis.

Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Alvydas Mockus „Vakarų ekspresui“ teigė išgirdęs Klaipėdos miesto valdžios susirūpinimą. „Reikalinga diskusija, ir mano vadovaujama komisija galėtų būti tarpininku. Aš suprantu, kad Baltasis švyturys buvo labai svarbus Lietuvai simbolis, todėl jo atstatymo tema - prasminga“, - sakė jis.