Agluonėnai geriausiai atspindi savitus Mažosios Lietuvos regiono bruožus

Agluonėnai geriausiai atspindi savitus Mažosios Lietuvos regiono bruožus

ŠĮ ketvirtadienį Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas ir Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė pasveikino, įteikdami Savivaldybės padėkos raštą ir velykinių dovanų, Agluonėnų seniūnijos seniūnę Laimą Tučienę, − jai įteiktas Aplinkos ministerijos, bendradarbiaujant su Etninės kultūros globos taryba, organizuoto Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso apdovanojimas – Agluonėnų seniūnija pripažinta geriausiai atspindinčia savitus Mažosios Lietuvos regiono bruožus.

Mažosios Lietuvos regione sunku pranokti Rambyno Bitėnų apylinkių grožį, kultūros vertybes, šimtametes tradicijas. Tačiau džiugu, kad komisijos nariai ne mažiau buvo sužavėti ir Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos ir bendruomenės darbais saugant, atkuriant ir kuriant naujas šio regiono kraštovaizdžio vertybes. Viešvilės bendruomenės centras „Skalvija“ parodė, kaip reikia saugoti urbanizuotas teritorijas, mylėti savo miestelį, ieškoti jo savitumo formų.

LR aplinkos ministerijos kartu su Etninės kultūros globos tarybos organizuojamam etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio konkursui paraišką „Lietuvininkų tapatybės ženklai Agluonėnų seniūnijoje“, kurioje pristatomi Agluonėnų, Vanagų kaimai bei dalis Ažpurvių kaimo (Agluonėnų seniūnija, Klaipėdos rajonas) parengė Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, bendradarbiaudamas su Kultūros, Architektūros ir urbanistikos skyriais, Gargždų krašto muziejaus specialistais ir Agluonėnų seniūne bei Agluonėnų bendruomene.

Pristatant šią išskirtinę Mažosios Lietuvos teritoriją buvo analizuojama vietovės architektūra, mažosios architektūros elementai ir želdiniai, kultūros paveldo vertybės, iš kurių išskirta Agluonėnų etnografinė sodyba su puoselėjamu tradiciniu Mažosios Lietuvos vaistažolių darželiu, aktyviai organizuojamu kultūriniu gyvenimu, edukacinėmis programomis.

Kaip tradicijų puoselėtojai išskirti įžymūs gyventojai ir aktyviai veikianti vietos bendruomenė. Vertinimo komisija liko sužavėta Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos ir bendruomenės darbais saugant, atkuriant ir kuriant naujas šio regiono kraštovaizdžio vertybes.

Meras Vaclovas Dačkauskas dėkojo seniūnei už didelį dėmesį etnokultūros puoselėjimui, už gyventojų įtraukimą pažįstant savo kraštą ir jo tradicijas.

„Džiaugiamės, kad Agluonėnai, nuo seno garsėję savo Klojimo teatru, Etnografine sodyba, tradicinėmis šventėmis, jau seniai įdomūs ne tik regiono, bet ir tolimesnių kraštų, taip pat ir užsienio svečiams, − o šis apdovanojimas galbūt taps dar didesne paspirtimi ieškoti naujų būdų ir formų, kaip sudominti savo vietove“, − sakė Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita LIutikienė.

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė priminė, kad šis apdovanojimas – tai visos Agluonėnų bendruomenės, taip pat ir Savivaldybės administracijos skyrių, padėjusių rengti paraišką, nuopelnas. Ypatinga padėka – ir Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojai Aistei Daukantienei už profesionalias nuotraukas.

Strateginio planavimo ir investicijų skyrius vedėja Raimonda Kučinskaitė perdavė seniūnei dar vieną Aplinkos ministerijos dovaną, labai praversiančią aplinkai tvarkyti: specialias žirkles formuoti medžių vainikams.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas apdovanodamas Etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio atrankos konkurso nugalėtojus, pabrėžė, kad šis konkursas parodė, kad regionuose daroma labai daug gražių darbų, tik dar per mažai jie garsinami. Vietos bendruomenių iniciatyvos ir pastangos kartais svarbesnės nei ES parama, nes pasiekiama įspūdingų rezultatų.

Šiuo konkursu, kuriam iš visos Lietuvos buvo pateiktos 33 paraiškos, siekta išrinkti vietoves, geriausiai atspindinčias Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos – prigimtinę savastį.

Geriausiai kitus Lietuvos etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonais pripažinti:

Aukštaitijoje: Ladakalnio-Ginučių gamtinis-archeologinis kompleksas Ignalinos krašte, Kleboniškių gatvinis kaimas ir apylinkės Radviliškio rajone, istorinė Sosių ir Liaudos žemė Kėdainių rajone ir Niūronių gatvinis kaimas bei apylinkės Anykščių rajone.

Žemaitijoje: Bukantės dvaro ir apylinkių teritorija (Plungės r., Žemaitės memorialinis muziejus), Platelių miestelis ir jo apylinkės, Šatrijos kraštovaizdžio draustinis ir apylinkės, Veliuonos miestelis.

Dzūkijoje: Dieveniškių regioniniame parke esančios Poškonių ir Rimašių etnografinių kaimų – Bėčionių piliakalnio apylinkės ir prie Neries įsikūręs unikalus gatvinis Grabijolų kaimas.

Suvalkijoje komisijos narius pakerėjo Plokščių miestelis (Šakių r.), įsikūręs Sūduvos lygumų ir Nemuno šlaito sandūroje, – atsiveriančiais vaizdais, senais želdiniais, upės-gatvės aplinka, originaliais želdiniais ir kt. Zyplių dvaro sodyba ir Gelgaudiškio dvaras bei miestelio aplinka atspindi žmogaus pertvarkyto kultūrinio kraštovaizdžio etalonus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder