Anderseno ir vaikystės paieškos - smėlyje iš Odensės

Šiuolaikinis menas

Nebaigtame statyti name naujame Klaipėdos priemiesčio kvartale "Žaliasis slėnis" praėjusį sekmadienį surengta paroda-akcija "Pasaka - ne pasaka", skirta Hanso Kristiano Anderseno 200 metų jubiliejui.

Šis neformalus išvažiuojamasis renginys vainikavo rugsėjo 30 - spalio 2 dienomis Palangoje vykusį tradicinį tarptautinį šiuolaikinio meno festivalį "Antano Mončio dienos" bei tarptautinę dailės kritikų asociacijos AICA konferenciją "Toks ir kitoks menas".

Šiuolaikinio meno paroda "Pasaka ne pasaka" - klajojanti, šiemet jau pabuvojusi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje Vilniuje bei Druskininkuose. Parodoje dalyvauja menininkai Jurgita Remeikytė, Eglė Ridikaitė, Irma Stanaitytė, Ričardas Šileika bei Dainius Gasparavičius. Jų kūriniai - tai konceptualios objektų, video-, fotovaizdo instaliacijos, įdomiai ir netikėtai įprasminančios H. K. Anderseno asmenybę ir kūrybą.

Į Klaipėdą atvykę autoriai maloniai sutiko pakomentuoti savo kūrinius.

R. Šileika sukūrė instaliaciją iš smėlio. Iš Anderseno gimtojo miesto Odensės (Danija) atvežtą smėlį menininkas supakavo į mažus polietileno maišelius ir sudėliojo iš jų kompoziciją. "Tai pradinio mano kūrinio mini versija. Pirmajai instaliacijai iš Odensės buvo atvežta 800 kilogramų smėlio, kurį supyliau į specialiai sukaltą dėžę. Prie jos pastačiau išjungtą televizorių. Kaip Andersenas savo pasakomis grąžina mus į vaikystę, taip aš savo kūriniu kviečiu sugrįžti į smėlio dėžę, prisiminti animacinių filmukų programą "Labanakt vaikučiai" bei per ją pažintą Anderseno pasakų pasaulį. Na, o klaipėdiečiams siūlau sugrįžti į savo vaikystę pasiėmus po maišelį smėlio iš Anderseno tėviškės", - pasakojo autorius.

Parodos "Pasaka - ne pasaka" organizatorius danas Gunaras Madsenas autorių papildė: "Šis R. Šileikos kūrinys gražiai įprasmina Anderseno pamėgtą posakį "Keliauti yra gyventi". Šis smėlis daug metų gulėjo vienoje vietoje, o pradėjęs keliauti jis pradėjo gyventi".

Iš R. Šileikos kūrinio mini versijoje iškritusį televizorių puikiai kompensavo Jurgitos Remeikytės kūrinys - nuolat transliuojamas videofilmukas apie H. K. Anderseno pasakos heroję Undinėlę. Žinia, Undinėlės skulptūra yra tapusi Kopenhagos simboliu. J. Remeikytė valandą laiko filmavo šį paminklą ir veiksmą aplink jį.

"Per tą valandą Undinėlė nė akimirkos nebuvo viena. Aplink ją nuolat zujo žmonės. Man pasirodė įdomus jų santykis su šiuo personažu. Turistai, lankantys paminklą, siekia išreikšti save, daro iš Undinėlės ikoną ir tuo pačiu suteikia jai gyvybės", - samprotavo autorė.

Televizorių savo instaliacijai panaudojo ir Dainius Gasparavičius. Jis sukūrė video- ir karpinių "miksą" - nuolat besisukantį nuotaikingą rusiškų animacinių filmukų pagal Anderseno pasakas koliažą.

Menininkė Irma Stanaitytė savo fotoinstaliacijoje atkreipia dėmesį į H. K. Anderseno, jo pasakų ir šiandienos reklamos santykį. Jos fotografijoje įamžintas H. K. Anderseno paminklo siluetas ir pastatas priešais jį su daugybe liuminescencinių reklaminių stendų.

"Šis vaizdas, mano manymu, įprasmina šiandieninį visuomenės santykį su Andersenu. Rašytojas šiandien - tik monumentas. Tačiau jo vardas yra tapęs pelningu reklaminiu simboliu. Anderseno vardu "stumiama" daugybė įvairiausių daiktų. Reklama yra šių laikų pasaka. Reklamoje matome laimingas, besišypsančias šeimas, gerai pamaitintus šuniukus ir panašiai", - apie savo kūrinio koncepciją pasakojo I. Stanaitytė.

Eglė Ridikaitė parodoje eksponavo improvizaciją pasakos "Mergaitė su degtukais" tema. Savo kūrinį - drobę, ant kurios išpiešti du dideli oranžiniai skrituliai, - dailininkė pavadino "Ieškojimas oranžinio minioje". Iš dviejų degtukų sukurtas laužas suteikė fizinę šilumą sušalusiai Anderseno pasakos herojei. Tuo tarpu šių dienų menininkė ieško, kas gali sukurti dvasinės, žmogiškos šilumos laužą.

Jurga PETRONYTĖ