Ar įmanoma ištaisyti sovietmečio klaidas?

400 puslapių knygos sumanytojas - architektas ir leidėjas, šio instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas S. Butkus sako, kad sovietmečiu padarytos klaidos šiandien atsako į klausimus, kodėl mes tokie homofobiški, pikti ir nusiminę. Tačiau sykiu jis pateikė fantastinių ir realių idėjų, kaip tas klaidas ištaisyti ir miestą paversti traukos centru.

Informacijos - tik dešimtadalis

Autoriui trejus metus įgyvendinti idėją padėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikas dr. Vasilijus Safronovas ir Kauno technologijos universiteto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimo centro architektūrologas dr. Vaidas Petrulis.

"Man kilo fundamentalus klausimas: kas šitą miestą projektavo ir kaip jis atsirado? Kai pradėjau domėtis, supratau, jog tai labai rimtas iššūkis, ir vienam to padaryti nepavyks. Tuomet užsimezgė draugystė su V. Safronovu ir kitais susidomėjusiais žmonėmis. Taigi taip rutuliukas pradėjo judėti nuo kalno ir išaugo į didžiulį kamuolį. Skaičiuojame, kad prie šio leidinio prisidėjo net 14 institucijų", - apie knygos gimimą pasakojo T. Butkus.

Visų pirma buvo renkama informacija, rašomi (ir perrašomi) tekstai. Tačiau svarbiausias darbas buvo, remiantis įvairiais šaltiniais, atsekti įvykių seką.

TRUKMĖ. Architektas dr. Tomas S. Butkus (su mikrofonu) pasakojo, kad autoriai prie šio leidinio intensyviai dirbo trejus metus. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Vis dėlto knygos autoriai mano, kad jiems pavyko rasti tik 10 proc. medžiagos. Vieni pagrindinių šaltinių - tai oficialioji spauda ("Tarybinė Klaipėda" ir kiti laikraščiai), nuotraukų albumai, taip pat Centrinis archyvas, Klaipėdos, Klaipėdos apskrities, Kauno archyvas. Žinia, tuo metu uostamiestį projektavo leningradiečiai ir kauniečiai.

Knyga gausiai iliustruota svarbiausius Klaipėdos pokyčius kelis dešimtmečius kruopščiai fiksavusių fotografų nuotraukomis, daugeliu atvejų pirmą kartą publikuojamomis atskirų pastatų, kvartalų ir rajonų bei viso miesto projektavimo dokumentų reprodukcijomis ir originaliomis, specialiai šiai knygai sukurtomis schemomis.

Atradimai

Paklaustas, kokių "perliukų" rinkdami informaciją autoriai sužinojo, T. Butkus dalinosi, kad jį labiausiai sudomino faktas, kad miestas nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos turėjo labai aiškią viziją - tapti linijinio plano miestu.

Šį atradimą autoriai vadina didžiausiu ir reikšmingiausiu Klaipėdos urbanistinio modernizmo projektu, kurio įtvirtinimo svarbiausia priemone tapo Taikos prospektas.

Sykiu valdžia suvokė, kad reikia investuoti, kurti bendrabūvio kokybę bei įsiklausyti, ką sako architektai. O pramonės atstovai suvokė, kad reikia prisidėti prie tų projektų plėtros, žinoma, siekiant savų tikslų.

Laužė urbanistikos principus

Įdomu, jog miestai, pasak T. Butkaus, vystosi "spazmais" - jie sugriaunami ir vėl atstatinėjami, vėl sugriaunami... Nors po Antrojo pasaulinio karo apniokotos Klaipėdos urbanistinė struktūra išliko, tačiau sovietinė propaganda skelbė, kad hitlerininkai sugriovė miestą, ir taip jį siekė perstatyti savaip.

Sovietmečiu prasidėjusi industrinė gyvenamųjų namų statyba turėjo didelę smogiamąją galią, kadangi ji sulaužė visus urbanistikos principus. Pavyzdžiui, nebuvo paisoma erdvinės hierarchijos - viešų ir privačių, kiemo ir gatvės erdvių... To pasekmė - bendrą miesto vaizdą niokojantys "chruščioviniai" gyvenamieji kvartalai.

T. Butkus mano, kad tokius prastus rajonus kaip Rumpiškė išvis reiktų nugriauti ir statyti naujus.

Klaipėdoje vyrauja atšiaurūs vėjai ir dėl to miesto erdvė turėtų būti kompaktiška - negalima palikti didelių kiemų skersvėjams (į ką sovietmečiu nebuvo atsižvelgta).

Gaila, jog tarp senojo ir naujojo miesto, skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, nebuvo sukurta tąsa. Esą "chruščioviniai" pastatai netgi be gailesčio buvo "klijuojami" senamiestyje.

"Pikta" erdvė = pikti žmonės

"Šiandien tikrą jovalą primenančios kvartalų struktūros yra fenomenas. Neseniai moksliniai tyrimai įrodė, kad žmogų, gyvenantį netvarkingoje erdvėje, ši neigiamai veikia jo psichikos sveikatą. Ir tai atsako į visus klausimus: kodėl mes esame tokie homofobiški, sutrikę, pikti... Juk pati erdvė, kurioje vyrauja sulaužyti kampai, yra pikta", - mintimis dalinosi architektas.

Paklaustas, ar, jo nuomone, reiktų nugriauti visą taip vaizdą niokojantį sovietinį reliktą ir iš naujo tvarkingai pastatyti miestą, architektas atsakė, jog nebūtinai. Tiesiog reiktų kruopščiai rinkti informaciją ir administruoti gyvenamąjį fondą. Juk kiekvienas pastatas turi savo "galiojimo laiką" ir nereikia laukti paskutinės minutės iki tol, kol pradės irti ir ant galvų kristi balkonai.

"Tiesiog reiktų išmokti planuoti. Man keista, kad miestas taip nemoka tvarkytis su kultūriniais objektais. Strimgalviais puolama modernizuoti, perstatyti objektus. Dėl to dažniausiai nukenčia kokybė, o "sukišama" tiek daug pinigų. Regis, gyvename vienadieniu mąstymu. Miestų kultūra yra itin ilgalaikis procesas. Sėklas pasėja viena karta, o vaisius valgo kita. Na, vaisiai gali bręsti dar ilgiau..." - tikino T. Butkus.

Žvilgsnis į perspektyvą

Architektas "Vakarų ekspresui" sakė, jog Klaipėdoje turėtų būti nubrėžta griežta riba tarp miesto ir uosto. Anksčiau ši riba buvo Nemuno gatvė, o dabar jau tyliai slenkama net iki Minijos gatvės. Gal vėliau uostas plėsis iki Taikos prospekto?

Žinoma, miestui svarbūs uosto interesai, tačiau Klaipėda visų pirma yra miestas, kuriame gyvena žmonės", - toliau dėstė architektas.

Kalbant apie miesto vizualumą, ateityje, jo nuomone, reiktų labiau naudoti raudonas plytas, kurti pastatus pagal fachverkinę architektūrą. Įdomi įžvalga, jog Taikos prospektą reiktų tobulinti, pasitelkus Las Vegaso pavyzdį - prie jo sutelkiant visą parduotuvių ir pramogų pasaulio centrą. Ir tai atrodytų tarsi Tokijas, Niujorkas ar kitas pasaulio didmiestis, kuriame visą naktį mirgėte mirgėtų šviesos ir spalvos.

"Miesto valdžia turi suvokti, jog miesto erdvei nesant patraukliai, žmonės iš čia ir toliau važiuos, erdvės degeneruos, nebus nei verslo, nei visaverčio gyvenimo. Reikia labiau įsiklausyti į visuomenės ir architektų, urbanistų mintis", - naudingomis įžvalgomis dalinosi pašnekovas.

Birželį numatoma nuotraukų, kurios pateiktos knygoje "Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990 metais", paroda. Ji bus rengiama KKKC Parodų rūmuose.

Miestai vystosi "spazmais" - jie sugriaunami ir vėl atstatinėjami, vėl sugriaunami...

Tyrimai įrodė, kad žmogų, gyvenantį netvarkingoje erdvėje, aplinka neigiamai veikia jo psichikos sveikatą. Ir tai atsako į visus klausimus: kodėl mes esame homofobiški, sutrikę, pasimetę, pikti...

"Vizualinė knygos dalis veikia nostalgiškai"

Liutauras KRANIAUSKAS, sociologas, knygos recenzentas
Ši knyga turi daug reikšmių. Viena vertus, taip apie minėtą laikotarpį buvo užpildytas informacijos stygius. Kita vertus, čia buvo vengiama ideologinių vertinimų, kai patenki į interpretacijų lygmenį. Čia pateikiamos nuorodos į įvairius dokumentus, įvairių tyrimų rezultatai. Galima sužinoti apie vidinius demografinius procesus mieste, kiek mieste buvo planuojama apgyvendinti žmonių, kada atsirado tam tikri būstai, kada jie apgyvendinti.
Knygą skaityti nuosekliai yra nuobodu, tačiau vizualinė informacija tai atsveria. Yra daug nuotraukų, kur vaizduojami pastatai ir erdvės, kurių faktiškai šiandien jau nebėra.
Juodos - baltos nuotraukos skaitytojus veikia nostalgiškai ir, regis, į sovietmetį pradedi žiūrėti taip, kaip į tą vokiškąjį laikotarpį.
Knygoje taip pat bandyta palyginti bei sugretinti sovietiškąją kūrybą su vakarietiškomis idėjomis. Iš socialinių mokslų perspektyvos tai - tikrai įdomu.
Šiandien sovietinė gyvenamoji erdvė yra labai nuvertinama, tačiau reikia suprasti, kad kai kurių miesto planuotojų ambicijos kardinaliai pakeisti šiuos kvartalus susidurs su problemomis ir su tuo reikės dar ilgai ilgai gyventi. Tad linkiu tapti pozityvesniems.