Nesuskaičiuojama gausybė gintarinių, žalvarinių, sidabro radinių eksponuojama baltų archeologijos parodoje "Kuršiai - baltų vikingai" iš Lietuvos ir Latvijos muziejų.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį atidaryta paroda sulaukė didelio pirmųjų žiūrovų dėmesio - tarp lankytojų buvo matyti ne tik žinomų istorikų, archeologų, bet ir garsių dailininkų, juvelyrų, architektų.
Intriguojantį Lietuvos ir Latvijos teritorijose gyvenusių kuršių, dar vadinamų "baltų vikingais", turtingumą liudija kapinynuose randami ginklai, didelių matmenų papuošalai, magiški apeigoms naudoti daiktai, gintariniai vyrų ir moterų amuletai, romėniškos monetos, išlikę puodai ir kiti buities rakandai.
Parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos skyriaus vedėja Eglė Griciuvienė sako, kad eksponatai surinkti iš įvairių Lietuvos muziejų, eksponuojama iki šimto įkapių komplektų - šitokio dydžio kapinynas Lietuvoje pristatomas vienintelis.
"Kapų medžiaga - tai pagrindas, iš ko galima spręsti apie gentis, jų civilizaciją. Kiekviena gentis turi savitumo, o kuršius rodome per kapų radinius, apeiginius mirusiųjų deginimo daiktus, įkapes, urnas, paslaptingas aukas. Kuršiai savo mirusiuosius išpuošdavo ir degindavo atskirose laužavietėse, o laidojo kapuose, kurie buvo labai įvairių formų ir dydžių", - pasakoja E. Griciuvienė.
Gausybės amuletų dėjimas į kapus mirusiesiems, miniatiūrinės įkapės - išskirtinis šios baltų genties bruožas. Radiniai iš piliakalnių atskleidžia kasdienį kuršių genties gyvenimo būdą.
Ypač retas ir vertingas eksponatas, pasak archeologės, yra apeiginis samtelis iš gintaro - vienintelis Lietuvoje, pasiskolintas parodai iš Kretingos muziejaus, tačiau dar nežinoma, kokiam tikslui jis buvo naudojamas. Latviai atvežė vieną iš dviejų turimų kuršių karių šalmų, o Lietuvoje vienintelio rasto kuršio šalmo, saugomo Mažeikių muziejuje, vilniečiai savo parodai negavę.
Kuršių gyvenimo būdas lygintinas su vikingais, kurie plaukiojo, plėšikavo, kariavo Baltijos jūroje. Vikingų ginklų arsenalas - peiliai, dalgiai, ietys, plačiaašmeniai kirviai, kardai - rodo tuometę karinę kuršių jėgą ir skirtingą socialinį statusą.
Istorikų duomenimis, XI a. kuršiai buvo net aktyvesni už danų ir švedų vikingus - puldinėjo pirklių laivus, siaubė danų ir švedų pakrantes, kai kur net trumpai apsigyvendavo. Švedų mokslininkų teigimu, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje gyvenę kuršiai pasiekdavę net Gotlando salą, kurioje rasta baltiškų papuošalų, vadinasi, vykdavusi prekyba su kuršiais, mat kuršių žemės buvo nederlingos, žemdirbyste ši gentis menkai vertėsi. Archeologų teigimu, skandinavus pasiekdavę papuošalai buvo gaminti pačių baltų, tačiau iš atvežtinių žaliavų - žalvario, sidabro, bronzos.
Archeologinių radinių parodą papildo lietuvių ir latvių fotografų nuotraukos, kuriose užfiksuoti piliakalniai ir kapinynai kuršių gyventose žemėse.
Parodą surengę Lietuvos ir Latvijos nacionaliniai istorijos muziejai siekia įrašyti baltų gyventas teritorijas į Europos pasaulio civilizacijų žemėlapį.
"Kuršiai - baltų vikingai" - trečioji bendra Lietuvos ir Latvijos archeologų rengiama paroda iš abiejų šalių projekto apie baltų proistorę bei archeologinius tyrimus.
Paroda "Kuršiai" užbaigs kartu su Latvijos nacionaliniu istorijos muziejumi ketverius metus rengiamą parodų ciklą "Baltai", jau pristačiusį parodas apie kitas baltų gentis - žiemgalius ir sėlius. Remdamasis šio baltų proistorės projekto bei archeologinių tyrimų medžiaga, Lietuvos nacionalinis muziejus iki 2010 metų numato išleisti reprezentacinį veikalą "Baltai" lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Šiuo veikalu norima užpildyti baltas dėmes senųjų civilizacijų žemėlapyje, kuriame iki šiol nepažymėtos senųjų baltų gyventos teritorijos, o Europos ribos baigiasi germanų gentimis.
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą