Palangoje - kalėdinis stebuklas: pristatytas iš už Atlanto sugrįžęs Antano Mončio šedevras

Kūrinio kelionė namo

A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė atskleidė neeilinę šio eksponato atsiradimo istoriją.

Pasak muziejininkės, didžiąją dalį savo kūrybinio palikimo, daugiau kaip 200 kūrinių: kaukės, švilpiai, skulptūros, akvarelės ir kt. 1992 m. A. Mončys padovanojo padovanojo Palangoje atidarytam jop vardo muziejui.

Tačiau nemažai A. Mončio kūrinių vis dar yra išsibarstę po visą pasaulį ir vis sunkiau randami rinkoje.

"Apie šį ekspoziciją papildžiusį bareljefą žinojome tik iš senų archyvinių nuotraukų, tačiau neturėjome jokios informacijos apie jo buvimo vietą.

Paslaptis išaiškėjo, kai į muziejų užsuko jaunas Palangos verslininkas ir meno kolekcininkas Aurimas Gečas ir papasakojo, kad  įsigijo A. Mončio bareljefą meno aukcione Čikagoje (JAV).

Atsivežti brangaus pirkinio jis specialiai skrido į Kanadą.

Tačiau didžiausias kalėdinis stebuklas, kad A. Gečas nepaslėpė A. Mončio kūrinio privačiame archyve, o nusprendė paskolinti jį A. Mončio namams-muziejui.

Čia jis bus eksponuojamas mažiausiai dvejus metams, kad visi norintieji ir besidomintieji jį galėtų išvysti", - sakė L. B. Turauskaitė.

Modernizmo pavyzdys

A. Mončio bareljefas prikausto dėmesį savo dydžiu ir meistryste.

Tai 90 cm aukščio ir 150 cm ilgio medinis bareljefas, vienas didžiausių tokio tipo A. Mončio darbų.

Pasak L. B. Turauskaitės, muziejaus archyvuose buvo rasti 1962 m. datuojami šio bareljefo eskizai leidžia manyti, kad pats darbas sukurtas Paryžiuje 1963–1965 m. laikotarpiu.

"Tai brandus skulptoriaus kūrybos pavyzdys, atspindintis jam būdingą modernistinę stilistiką, gebėjimą meistriškai valdyti medį ir kurti abstrakčias, tačiau gilią prasmę turinčias formas", - pažymėjo pašnekovė.

A. Mončys: nuo Mančių kaimo iki Paryžiaus elito

Šio kūrinio sugrįžimas tapo puikia proga renginio svečiams dar kartą prisiminti paties Antano Mončio (1921–1993) asmenybę ir jo kelią į pasaulinio lygio meną.

Gimęs netoli Palangos, Mančių kaime, ir baigęs Kretingos gimnaziją, karo nublokštas į Vakarus A. Mončys sugebėjo tapti vienu ryškiausių išeivijos menininkų.

Pradėjęs nuo studijų Freiburge, vėliau jis tobulinosi Paryžiuje pas garsųjį kubistą Osipą Zadkiną.

A. Mončys garsėjo savo universalumu: kūrė ne tik skulptūras iš medžio, akmens ar metalo, bet ir unikalius švilpius, kaukes, konstrukcines kompozicijas, liejo akvareles.

Jo kūryba buvo vertinama visame pasaulyje – nuo Prancūzijos ir Vokietijos iki JAV ir Australijos, tačiau menininkas visada pabrėžė savo lietuviškas šaknis.

Simboliška, kad miręs Paryžiuje, jis atgulė amžinojo poilsio gimtinėje, Grūšlaukės kapinėse.