Šiemet Klaipėdoje ėmusis gvildenti menkai uždirbančių socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų temą, lydimą paprastai retoriniu tampančio klausimo - iš kur gauti daugiau lėšų, valdininkai atkirto, kad reikia užsidirbti patiems - teikiant mokamas paslaugas. Tuo metu bibliotekos tokias galimybes regi ir pačios, bet pasigenda valdžios palaiminimo.
Be skolų ir be knygų
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis finansinę situaciją linkęs vadinti pozityvia tik dėl vieno - metus tikriausiai pavyks pabaigti be skolų. "Kas iš to, kad į mūsų duris nesibels antstoliai, jeigu tai gali daryti naujų knygų ištroškusių skaitytojų minia?" - sako jis.
Šiemet naujų spaudinių įsigijimui bei leidinių prenumeratai biblioteka iš valstybės biudžeto gavo 50 500 litų. Ši suma skirta knygoms, periodika buvo prenumeruojama iš specialiųjų lėšų - tų, kurias pavyko užsidirbti patiems. Tačiau uždarbio galimybės, anot direktoriaus, yra menkos.
"Matau paradoksalią situaciją: valstybė yra įsipareigojusi aprūpinti biblioteką finansiškai, bet, nesugebėdama įvykdyti šių įsipareigojimų, drauge nesugeba ir sudaryti mums sąlygų užsidirbti patiems. 2005-aisiais tuometinio kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo patvirtintas bibliotekų mokamų paslaugų sąrašas - gana siauras. Kai ministerijos darbuotojai užsiminiau apie variantą jį praplėsti, sulaukiau nepritarimo, nors, mano manymu, tai gana paprasta - leisti biudžetininkams užsidirbti patiems, ir šitaip užkamšyti vargano biudžeto skyles", - sakė J. Šikšnelis.
Minėtajame sąraše - tokios pozicijos kaip skaitytojo bilieto ir jo dublikato išdavimas, dokumentų kopijavimas, skenavimas ir spausdinimas, bibliografinių sąrašų ir rodyklių sudarymas bei redagavimas pagal individualią užklausą, ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuoma, seminarų, konferencijų, parodų ir kitų renginių organizavimas, dokumentų pristatymas į namus, įstaigas ar organizacijas pagal užsakymą, gidų ir ekskursijų vadovų paslaugos, leidybos paslaugos, konsultacijos ir ekspertizės bibliotekų veiklos klausimais ir pan. Taigi, anot pokalbininko, pelnais čia nekvepia.
Kol kas uždirbama iš I. Simonaitytės bibliotekos salių bei patalpų nuomos renginiams, kavinei ir knygynui.
"Dar yra internetas, bet siūlymas įvesti simbolinį mokestį už naudojimąsi prieiga prieštarautų visoms koncepcijoms, nors ir suteiktų apčiuopiamos naudos. Teisės rengti mokamus renginius taip pat neturime", - vardijo J. Šikšnelis.
Taupymo rezultatas: šiemet biblioteka įsigijo apie 2000 naujų knygų, kai tuo metu ikikriziniais metais jų pirkdavo apie 15 000. Praverčia rėmėjų indėlis ir privačios iniciatyvos dovanoti savo asmeninę biblioteką.
Knygų daug, algų mažai
"Mūsų situacija geresnė nei kitų šalies viešųjų bibliotekų, nes Klapėdos savivaldybė tradiciškai dosniai skiria lėšų spaudai ir knygoms įsigyti. Be to, imamės ir taupymo priemonių - suteikdami prenumeratoriams galimybę atsiimti dienraštį vienoje iš bibliotekų, mainais patys gauname dienraščių. Šitaip sutaupome apie 30 tūkst. litų", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė.
Kita uostamiesčio tradicija, anot B. Lauciuvienės, nebe tokia sektina: direktorės teigimu, jos vadovaujamos bibliotekos darbuotojai gauna mažiausius respublikoje atlyginimus.
"Mano atlyginimas ant popieriaus nesiekia nė 2000 litų, o jis - pats didžiausias. Ypač širdį skauda dėl jaunų specialistų, kurių mūsų bibliotekoje dirba nemažai", - sakė pokalbininkė.
Jos teigimu, seniau biblioteka turėjo PVM mokėtojo statusą, taigi per metus surinkdavo per 100 tūkst. litų pajamų už skaitytojo bilietus, kopijavimo paslaugas, prieigą prie interneto. Situacija pasikeitė valstybei ryžusis žengti Skandinavijos šalių, kur bibliotekų paslaugos yra visiškai nemokamos, keliu.
Žinia, bibliotekose galioja elektroninis bilietas, už kurį mokama vieną kartą, o interneto paslaugos yra nemokamos.
B. Lauciuvienė linkusi manyti, kad Lietuvoje būtų pravartu įvesti perregistravimo mokestį, kuris įprastas ir kitose šalyse. "Skaitytojams sumokėti už perregistravimą metų pradžioje yra simbolinis dalykas, o bibliotekoms šie keli litai būtų didelė paspirtis", - sakė ji. Biblioteka, turinti daug nedidelių filialų, negali pasigirti nuomotinų patalpų gausa, tad ši galimybė jai nėra labai aktuali.
"Nemokamų paslaugų negalima apmokestinti"
Petras ZURLYS, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Viešųjų ryšių darbo grupės vadovas
Jeigu valstybė negali išlaikyti bibliotekų pati, ji turi leisti joms teikti kitas paslaugas. Bet tos paslaugos, kurios privalo būti nemokamos, negali vėl tapti mokamos. Jeigu žmogus neturi galimybės naudotis internetu namuose ar nusipirkti knygą, negalime iš jo jos atimti. Bet galima ieškoti variantų: pavyzdžiui, bibliotekos rengia nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus, bet galėtume rengti ir mokamus kursus pažengusiems vartotojams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą