"Dabar chorai dainuoja kitaip..."

S. Šimkaus konkursas

Pirmojo Stasio Šimkaus chorų konkurso 1976 metais rengėjas Vytautas Blūšius konkurso organizaciniame komitete yra ir šiandien. Beveik per trisdešimt metų surengta penkiolika konkursų... "Trisdešimt metų sukuosi šiame sūkury... Į kitą konkursą po dvejų metų jau norėčiau ateiti kaip svečias", - sakė jis.

Šiųmetinis S. Šimkaus chorų konkursas klausytojus kviečia šį savaitgalį. Jo atidarymas įvyks šiandien 19 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje (K. Donelaičio g. 4).

Gal galėtumėte nusakyti ryškiausius konkurso raidos bruožus?

Iš pradžių konkursas buvo skirtas Klaipėdos kraštui. Vėliau į konkursą įsijungė visa respublika. Kai atsidarė sienos po Atgimimo, konkursas tapo tarptautiniu. Pakilo jo meninis lygis.

Po Atgimimo atsirado dar viena naujovė - piniginiai prizai. Dabar dalyviai kovoja dėl Didžiojo ir Mažojo gintarinio prizų bei piniginės premijos.

Lietuvos liaudies kūrybos centras Vilniuje išsiuntinėja kitiems centrams Rygoje ar Taline informaciją apie konkursą, nuostatus. Yra Europos muzikos žurnalas "Cantare". Informacijos galima rasti internete. Europoje šis konkursas yra gerai žinomas.

Iš pradžių buvo daug užsienio chorų, norinčių dalyvauti konkurse. Bet vėliau, kai pastebėjo, kad čia nėra itin lengva, sumažėjo. Tačiau ir šiemet konkurse dalyvaus chorai iš Latvijos, Slovėnijos, Estijos, Lenkijos.

Kaip keitėsi chorinė kultūra ir konkursas per trisdešimt metų? Kokių organizacinių sugebėjimų reikėjo turėti anksčiau ir dabar?

Sovietmečiu beveik kiekviena gamykla turėjo savo chorą. Kartono gamykloje buvo geras choras, chorai buvo Mėsos, Pieno, Namų statybos kombinatuose, Mokytojų namuose, Kojinių fabrike... Šiek tiek vėliau, kai pastatė vasaros koncertų estradą, vien Klaipėdos miesto choristų buvo pilna estrada... O estrada talpina du tūkstančius dalyvių.

Dabar chorų skaičius sumažėjo ir patys kolektyvai dabar mažesni. Anksčiau keturiasdešimties žmonių choras buvo laikomas nedideliu, o dabar pasitaiko ir dvidešimties narių kolektyvų. Subyrėjo įmonės, išnyko ir chorai. Tačiau tie kolektyvai, kurie dar laikosi, yra aukšto lygio.

Dabar chorai ir dainuoja kitaip nei prieš trisdešimt metų. Atsirado naujų, šiuolaikinių kūrinių, nors neatsisakoma ir klasikos. Atsirado daug gabių dirigentų, chorvedžių, pasikeitė vokalo įvaldymas. Tuometinio ir dabartinio meistriškumo negalima nei lyginti.

Konkursą organizuoti darosi vis sunkiau - kyla dainavimo lygis, turi kilti ir organizacijos lygis. Kai konkursas tapo tarptautiniu, susidūrėme su problema, kaip kitų kalbų mokėjimas. Visi dokumentai - dviem kalbomis: lietuvių ir anglų. Į pirmuosius konkursus kolektyvai atvažiuodavo vienai dienai, dabar jie atvyksta su nakvyne. Reikia mokėti skleisti informaciją, palaikyti ryšius su užsienio kolektyvais. Kyla net bukletų bei afišų leidybos kokybė.

Priminkite, kodėl šis konkursas buvo pradėtas rengti, kodėl jis dedikuotas S. Šimkui?

Kai Klaipėdoje pradėjo veikti Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai atsirado daug specialistų, chorvedžiai norėjo turėti savo kolektyvus.

Aš tuomet buvau Valstybinės konservatorijos Klaipėdos kultūros fakulteto dekanas. Su S. Šimkaus mokyklos direktoriumi Jonu Kasnausku sumanėme rengti konkursėlį, kuris suaktyvintų chorų veiklą. Į kvietimą dalyvauti pirmajame konkurse 1975 m. atsiliepė beveik visi Žemaitijos miestų kolektyvai.

Įspūdis po pirmojo konkurso išliko labai gilus. Koncertai vyko tuometinėje Filharmonijos salėje, dabartinėje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Per visą konkursą žmonių buvo pilna. Kai baigėsi konkursas, žmonės net verkė.

Konkursu nutarėme pagerbti muziko S. Šimkaus atminimą. Jis atliko Žemaitijos žemėje didžiulį darbą. Jis yra ir konservatorijos įkūrėjas, subūrė orkestrą. Jis buvo dirigentas, chorvedys, rinko liaudies dainas ir jas harmonizavo.

Kiekviename konkurse yra privalomasis kūrinys - S. Šimkaus modernistinė daina "Nakties tylumoj". Kūrinį būtina atlikti lietuviškai. Tai sukelia sunkumų užsienio chorams, bet jie gana gerai su tuo susidoroja.

Palinkėkite ką nors šiųmetiniam konkursui...

Atvykstantiems dalyviams linkiu geros nuotaikos, sėkmingo pasirodymo, gero oro... Organizatoriams linkiu, kad po konkurso pakiltų dar laipteliu aukštyn ir žvelgtų plačiau. Norėtųsi, kad prie organizavimo prisidėtų jauni žmonės, kad būtų kam perduoti estafetę.

Rima ČELIAUSKAITĖ