Ateinantį antradienį, birželio 8-ąją, 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos dramos teatras pristatys paskutinįjį šio sezono spektaklį – Jono Vaitkaus režisuotą Gintaro Grajausko tragikomediją "Mergaitė, kurios bijojo Dievas".
Prieš kelerius metus parašytas kūrinys autoriui pelnė ne vieną premiją, tačiau neiškart pasiekė sceną. Lietuviško teatro grandą J. Vaitkų, kuris, beje, su uostamiesčio dramos teatru bendradarbiauja po ilgos pertraukos, pjesė patraukė įdomiu rakursu, daugiasluoksne struktūra, kurioje yra vietos ir dokumentikai, ir įprasto suvokimo ribas peržengiančioms situacijoms.
Režisieriaus teigimu, iš pirmo žvilgsnio nėra aišku, kuris iš herojų – gyvas, o kuris – miręs, kokios aplinkybės supa pagrindinę spektaklio veikėją Mariją, kurią vaidina jauna aktorė Monika Vaičiulytė, tačiau gilinantis pamažu aiškėja struktūra, kurios dramaturgas neafišavo, bet užkodavo tekste.
J. Vaitkus šiltai atsiliepė apie pjesės heroję.
"Marija – žmogiškas, patrauklus personažas. Šių dienų kontekste, „Olialia“ mergaičių fone jis yra gana keistas, mat nori apginti savo nuomonę, teisę į savo galvojimą, verčia susimąstyti", - sakė jis.
Pjesėje nemažai dėmesio skiriama praeities apmąstymui, vertybių perkainojimui. Beje, vieną iš personažų žiūrovai neabejotinai pažįsta iš anksčiau - tai aviakonstruktorius, lietuviškų lėktuvų ANBO (akronimas - Antanas Nori Būti Ore) kūrėjas Antanas Gustaitis (1898 – 1941 m.). Jis – Marijos dievaitis. Anot G. Grajausko, pjesę galima vadinti istorine, psichologine, tačiau iš esmės ji - apie garbės sąvoką, tautos savivoką, drąsą veikti, atsakomybę.
Kalbėdamas apie šiuos dalykus, kasdienybėje užgožiamus vienadienių spekuliacijų, vulgarokų žaidimų juslėmis ir materializmo, J. Vaitkus buvo kritiškas susiklosčiusiai situacijai. Jo nuomone, kultūra dabar – apleista sritis, o teatras – nusmukęs tiek vaidybos, tiek temų požiūriu.
"Jis tarsi pasidarė kokia klubinė pelno siekianti organizacija, kuri nepalieka erdvės pamąstymams", - svarstė režisierius.
Spektaklio muziką sukūrė Gintaras Kizevičius, taupią originalią scenografiją, kurioje gausiai naudojamos modernios technologijos – teatro dailininkas Artūras Šimonis.
Galimybėmis pristatyti klaipėdiečių aktorių darbą savo publikai jau domisi Kaunas bei Vilnius. Beje, Lietuvos aviacijos istorijos motyvų turintis spektaklis sudomino Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, liepą švęsiančio 95 metų sukaktį, vadovus – svarstoma jį įtraukti į minėjimo programą.
Planuojama, kad J. Vaitkus sugrįš į Klaipėdos dramos teatrą ir kitu sezonu – jis ketina statyti miuziklą „Dekameronas“. 2010-2011 m. sezonu uostamiestyje laukiama ir daugiau garsių šalies režisierių – spektaklį pagal Henriko Ibseno "Laukinę antį" Klaipėdoje kurs Gintaras Varnas. Čia padirbėti ketina ir Gabrielė Tuminaitė-Radvinauskienė – garsiojo Rimo Tumino dukra.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą