Pagyvenę žmonės dažnai pajunta savo gyvenime atsivėrusią tuštumą - pasijunta esą nebereikalingi visuomenei. Dž. Keselringo juodosios komedijos "Aršenikas ir seni nėriniai" herojės - dvi simpatiškos tetulytės, geraširdės ir nekaltos, nors prie žaizdos dėk. Kad galėtų būti ir toliau naudingos visuomenei, juodvi imasi labdaros. Ir imasi jos, švelniai tariant, iš esmės, anaiptol neapsiribodamos karšto sultinio virimu sergantiems kaimynams. Va čia tai iš tiesų - žudantis gerumas, radikalus humanizmas...
Nuo 1933 m. iki savo mirties 1967-aisiais Dž. Keselringas parašė dvylika pjesių, iš kurių penkios buvo pastatytos Brodvėjuje, tačiau dauguma jų kritikų buvo negailestingai supeiktos kaip mėgėjiškos ir primityvaus siužeto. Vienintelė pjesė, sulaukusi milžiniško tiek žiūrovų, tiek ir kritikų pripažinimo, buvo "Aršenikas ir seni nėriniai" (1939). Kritikų nuomone, sėkmės paslaptis paprasta, bet geniali: Keselringas pasinaudojo seniai žinomu "žmogžudysčių pjesės" modeliu, tiesiog švelniai suktelėjo jį į komedijinio farso žanrą ir paspalvino melodramos elementais.
"Aršeniko ir senų nėrinių" populiarumas buvo tiesiog žvėriškas. Spektaklis susišlavė visus įmanomus prizus ir apdovanojimus. Brodvėjuje buvo parodyta 1 444 spektakliai, Londone - 1 337; britų sostinėje iki šių dienų tiek ilgai neišsilaikė nė viena amerikietiška pjesė.
Klaipėdietišką "Aršeniko ir senų nėrinių" versiją režisavo Povilas Gaidys, o scenoje matysime visą būrį Klaipėdos dramos teatro aktorių: vaidins Elena Gaigalaitė, Irena Simonaitytė, Valentina Leonavičiūtė, Vaidas Jočys, Donatas Švirėnas, Vidas Jakimauskas, Edvardas Brazys, Česlovas Judeikis, Monika Vaičiulytė, Arnoldas Eisimantas, Linas Lukošius, Rimantas Pelakauskas, Valentinas Klimas, Kęstutis Macijauskas bei Jonas Naujokas.
"Pasaulis eina iš proto"
Povilas GAIDYS, režisierius
Spektaklyje - daug lavonų, siaubo, nesusipratimų... Nors pjesė rašyta praėjusio amžiaus viduryje, mums ir šiandien rūpi tie patys dalykai; žmonės eina iš proto dėl pasakų, ir Hario Poterio istorijos gauna aukščiausius kino apdovanojimus... Pasaulis po truputį eina iš proto, tačiau žmonija nė kiek nepasimoko pati iš savęs. Pjesėje į nuolatinį streso troškimą žvelgiama kritiškai. Kliūna ir teatro pasauliui - neišmanėliams kritikams, "falšyviems" dramaturgams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą